Epidemiologai sako, kad gyventojų saugumui reikalingas kolektyvinis imunitetas – rekomenduojama, jog kasmet būtų paskiepijama 90–95 proc. vaikų. Lietuvoje šis tikslas buvo pasiektas iki 2010 m., tačiau vėliau paskiepytųjų skaičiai ėmė mažėti.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, 2023 m. nuo rotavirusinės, meningokokinės ir pneumokokinės infekcijų paskiepyta šiek tiek daugiau vaikų nei 2022 m. Nuo kitų ligų paskiepytų vaikų skaičius sumažėjo arba išliko nepakitęs. Pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių vaikai skiepijami nuo 14 užkrečiamųjų ligų, o nuo visų jų vakcinacija nesiekia 95 proc.
Tai kelia grėsmę, kad šios ligos vėl taps dažnos ne tik tarp neskiepytų vaikų, bet ir visoje visuomenėje, nes daugėja imuniteto neturinčių asmenų.
Pamirštas ligų pavojus
NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė pastebi, kad dalis tėvų ėmė rūšiuoti ligas savo nuožiūra ir vaikus skiepija tik nuo tų, kurios, jų manymu, yra pavojingos. Pavyzdžiui, paskiepyti vaiką nuo kokliušo atrodo verta, bet vakcinos nuo stabligės neva nereikia.
Pasak apklausų, tėvams tiesiog trūksta informacijos apie įvairias ligas. „Manau, kad išnykus arba sumažėjus sergamumui tam tikromis ligomis, žmonės jų tiesiog nebemato, atrodo, kad nebėra tos problemos.
Situacija sąlyginė, nes sumažėjus skiepijimo apimtims, mes galime vėl matyti ligų protrūkius. Latvijoje visiškai neseniai nuo difterijos mirė berniukas.
Kai pagalvoji, ir Lietuvoje skiepijimo apimtys nuo difterijos visiškai nedžiugina. Norėtųsi, kad nereikėtų mokytis iš tų atvejų, nereikėtų liūdnų pasekmių, kad žmonės prisimintų, atsibustų ir išgirstų“ , – „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ kalbėjo I.Ivaškevičienė.
„Tos skiepų programos neatsiranda pasižiūrėjus į lubas. Už to slypi mokslo patirtis, įžvalgos, daug darbo. Skiepų kalendorius yra tam, kad galėtume apsaugoti vaikus“, – pridūrė gydytoja.
D.Razmuvienė pasakojo, kad tėvai pernelyg sureikšmina nepageidaujamas reakcijas į skiepus. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) vykdo jų registraciją: kreiptis gali ir medikai, ir šalutinį poveikį pastebėję tėvai.
„Vis dėlto per metus užregistruojama tik apie 80 nepageidaujamų reakcijų po skiepų vaikams pagal profilaktinį skiepijimo kalendorių. Reiškia, nėra taip baisu“, – konstatavo NVSC specialistė.
Pavėlavę nuoširdžiai gailisi
Po COVID-19 pandemijos Lietuvoje fiksuota sergamumo vėjaraupiais banga. Tuo metu tėvai stebėjosi, daugelis manė, kad vėjaraupiai visai nebaisi liga.
„Bet pas mus patenka vaikai su sudėtingom komplikacijom, kartais prireikia chirurginio gydymo, intensyvios terapijos – rimtos stacionarinės pagalbos. Kartais gydymas užtrunka kelias savaites.
Tada girdi: „Jei tik mes būtume žinoję, kad taip gali nutikti, nekiltų jokių abejonių dėl skiepų“. Bet tėvai ir neprivalo visko žinoti, jie nėra gydytojai. Jie turėtų pasitikėti sprendimais dėl skiepų kalendoriaus“, – aiškino I.Ivaškevičienė.
Į vakcinacijos programą įtraukiamos ligos, kuriomis susirgti gali labai daug vaikų arba gyvybei grėsmingos ligos.
Pasak gydytojos, galima sakyti, kad nuo rotavirusinės infekcijos vaikai Lietuvoje nemiršta, tačiau susirgę gali patekti į ligoninės intensyvios terapijos skyrių, jiems gali sutrikti inkstų funkcija.
Besivystančiose pasaulio šalyse rotavirusinė infekcija vadinama mirtina, bet Lietuvoje medicina pažangi, todėl pavyksta išvengti ypač skaudžių pasekmių.
„Vaikų labai daug, visi jie viduriuoja ir kreipiasi į gydytojus. Siekiant sumažinti sergančių skaičių ir galvojant apie kiekvieno individualaus vaiko sveikatą, siekiama išvengti šitos infekcinės ligos, nes ja serga visi“, – paaiškino I.Ivaškevičienė.
Kitas pavyzdys – meningokokinė infekcija. Pasak gydytojos, ši liga pasižymi žaibine forma, dėl jos galima pacientą prarasti per 12 valandų. Meningokokine liga susirgusių pacientų mirtingumas svyruoja nuo 10 iki 15 proc., net ir esant skubiai medicininei intervencijai.
„Gali būti ir kitos komplikacijos, kurios labai pasunkintų tėvų gyvenimą. Pavyzdžiui, pneumokokinie meningitas gali suluošinti, palikti negrįžtamų pasekmių. Turi galimybę čia ir dabar vaiką apsaugoti nuo to.
Turime pavyzdžių ligoninėje, kai tėvai vis atidėlioja skiepus, „vis yra slogytė, kosuliukas, vis negalime paskiepyti“. Klausimas ar tai yra kontraindikacija? Bet ištinka nelaimė ir norėtųsi atsukti laiką atgal, tačiau tas traukinys jau nuvažiavo.
Žinoma, iš svetimų klaidų niekas nesimoko, bet norėtųsi paskatinti tėvus nelipti ant to grėblio“, – sakė gydytojas I.Ivaškevičienė.
Gripas pakerta ir sveikus
D.Razmuvienė akcentavo, kad nuo infekcinių ligų neapsaugo net sveikas gyvenimo būdas.
Šiemet Lietuvoje ženkliai išaugo sergamumas kokliušu, į ligos patalą atsigula ir vaikai, ir suaugę žmonės.
„Kuo bus mažesnės skiepijimo apimtys, kuo mažiau tėvai skiepys vaikus, turėsime tą situaciją, didėjančius skaičius ir su kitomis užkrečiamomis ligomis“, – įspėjo D.Razmuvienė.
I.Ivaškevičienė pridūrė dažnai girdinti skeptišką pacientą nuomonę dėl gripo vakcinos, neva jie niekada neserga, tai ir skiepytis nėra priežastis.
„Tie, kas domisi medicina, žino, kad Jungtinių Amerikos valstijų (JAV) epidemiologiniai duomenys apie sergamumą ligomis yra labai išsamūs. Iš visų JAV nuo gripo mirusių vaikų 50 proc. sudaro, kurie buvo absoliučiai sveiki, niekada nesirgo.
Reikia nepamiršti, kad ir tas super sveikas vaikas gali susirgti – ligos nesirenka“, – sakė I.Ivaškevičienė.
Nuo šio rudens Lietuvoje nemokamai nuo gripo pradėti skiepyti ir 2–7 metų amžiaus vaikai.
