Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, kasmet pagal krūties vėžio patikros programą gali pasitikrinti daugiau kaip 459 tūkst. tikslinės populiacijos moterų, tačiau periodiškai pasitikrina tik apie 48,3 proc. jų. Reikėtų, kad apsilankytų 90 proc. visų tikslinės grupės moterų.
Ragina išsitirti kas 2 metus
Apsilankyti pas gydytoją dažnai sutrukdo baimė išgirsti ligos diagnozę, tačiau gydytoja pabrėžia, kad vėžys nėra mirties nuosprendis. Jei krūties vėžys diagnozuotas anksti, virš 95 proc. moterų išgyja.
Kiekviena moteris, nepriklausomai nuo amžiaus, turėtų kartą per mėnesį atlikti krūtų savityrą – įdėmų krūtų vertinimą apžiūros ir apčiuopos būdu. Tačiau tai neatstoja medicininių tyrimų galimybių.
„Darinį krūtyje užčiuopti įmanoma, kai jo skersmuo jau yra keli centimetrai. O tyrimais pamatyti kartais galime net vos kelių milimetrų pokyčius, kurie gydomi labai sėkmingai“, – paaiškina R.Briedienė.
NVI Vėžio registro duomenys rodo, kad Lietuvoje per metus fiksuojama apie 1500 krūties vėžio atvejų ir daugiau nei 20 proc. iš jų yra 3 arba 4 stadijos, o per metus nuo krūties vėžio Lietuvoje miršta apie 500 žmonių.
Šiuo metu profilaktiškai tikrintis dėl krūties vėžio kviečiamos 50–69 metų amžiaus moterys.
„Šis amžius yra moksliškai pagrįstas, šios amžiaus grupės moterys dažniausiai suserga krūties vėžiu. Nuo kitų metų sausio mėnesio amžiaus grupė bus praplėsta iki 45–74 metų, pagal Europos ir kitų šalių mokslo rekomendacijas. Organizuota patikra jaunesnėms moterims nėra tikslinga, kadangi vėžio atvejai joms rečiau pasitaiko, todėl masinė jų patikra neapsimokėtų“, – sako R.Briedienė. Kitos moterys tiriasi savarankiškai, rekomenduojama profilaktinė krūtų patikra ultragarsu kasmet, kaip ir apsilankymas pas ginekologą ar odontologą.
Pagal patikros programą moterims kas 2 metus atliekama krūtų mamograma. Dauguma jų išgirsta, kad yra visiškai sveikos, tačiau dalis siunčiamos papildomai konsultacijai.
Ištyrimas apmokamas privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, todėl pacientėms jis atliekamas nemokamai.
„Deja, daugelis galvoja, kad tikrintis reikia tik jaučiant simptomus, tačiau taip nėra. Žinoma, ypač jaunesnės moterys dažniau kreipiasi kai atsiranda užčiuopiami pokyčiai krūtyse. Taip pat reiktų nepamiršti, kad krūties vėžys dažnai yra neskausmingas, ir jokių simptomų iš pradžių nesukelia“ – įspėja gydytoja.
Tyrimas nesukelia skausmo, o gydymas ypač veiksmingas
Pasak gydytojos, patikros programai yra būtini veiksmingi ištyrimo įrankiai, o krūties vėžio atveju yra visos sąlygos.
„Žmonės, kurie jaučiasi gerai, verta tikrinti tada, kai turi lengvai prieinamą tyrimą. Šiuo metu mamograma nėra nei labai brangus, nei skausmingas metodas, kuris gali būti atliekamas daugelyje medicinos įstaigų.
Kitas būtinas komponentas – veiksmingas gydymas. Krūties vėžys yra viena iš onkologinių ligų, kuriai įveikti turime puikias terapines galimybes, jeigu liga nustatoma anksti“, – pabrėžia R.Briedienė.
Krūties vėžys paprastai skirstomas į I, II, III ir IV stadijos, bet egzistuoja ir vadinamoji nulinė – neinvazinio krūties vėžio – stadija.
Kai liga nustatoma ankstyvoje fazėje, 95 proc. moterų pavyksta išgydyti. Tai – patikros programos svarbos įrodymas.
„Rezultatas be galo geras, nes kitos ligos, pavyzdžiui, diabetas ar kai kurios širdies ligos niekada nebus pilnai pagydytos, jos gali būti tik suvaldytos ir stabilizuotos, o krūties vėžio atveju galime turėti visišką pasveikimą.
Viskas kitaip, jei turime III ar vėlyvą IV stadiją, kai liga išplitusi. Tada sunku tikėtis pilno išgijimo“, – pastebi R.Briedienė.
Krūties vėžys yra dažna liga, apsaugota nuo jos nėra nei viena moteris: Lietuvoje per metus registruojama apie 1500 krūties vėžio atvejų ir daugiau nei 20 proc. iš jų yra 3 arba 4 stadijos, o kasmet nuo šios ligos miršta apie 500 Lietuvos moterų, rodo NVI vėžio registro duomenys.
Tobulins programą, tikrins jaunesnes moteris
Siekdama aktyvesnio gyventojų dalyvavimo Krūties piktybinio naviko ankstyvosios diagnostikos programoje, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įgyvendins bandomąjį projektą – nuo kitų metų pradžios praplės programos dalyvių amžiaus ribas, atsisakys šeimos gydytojo siuntimo, radus pokyčių mamogramose, moterys bus iškviečiamos reikiamiems tyrimams, o iškvietus – atliekami visi reikiami tyrimai – krūties tomosintezė, ultragarsinis tyrimas, biopsija.
Kaip nurodė SAM, nuo 2025 metų sausio 1 dienos visoje Lietuvoje bus Krūties piktybinio naviko ankstyvosios diagnostikos programoje galės dalyvauti 45–74 metų amžiaus moterys.
„Tikiu, kad per artimiausius keletą metų bus sudėliotas aiškus pacientės kelias, nebeliks blaškymosi ir dalyvavimas patikros programoje taps patogesnis bei patrauklesnis pačiai moteriai“, – patikina R.Briedienė.
Gerinti krūties vėžio prevencijos programos kokybę padės ir dešimt naujų mamografų, kuriuos Europos Sąjungos (ES) fondų lėšomis įsigijo ir 2020 m. septynioms gydymo įstaigoms perdavė ministerija. Nuo kitų metų sausio prevencijos programoms nebereikės ir šeimos gydytojo siuntimo, o pacientų informavimą, kvietimą ir paslaugų organizavimą perims du koordinavimo centrai – Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Koordinavimo centrų infrastruktūrai paruošti ministerija skyrė 340 tūkst. eurų ES fondų lėšų.
Dėl kokių ligų būtina išsitirti?
Lietuvos gyventojai be krūties vėžio kviečiami dalyvauti dar 3 onkologinių ligų patikros programose.
Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta 25–59 m. amžiaus moterims:
– 25–34 m. moterims kartą per 3 metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis.
– 35–59 m. moterims kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje (jei AR ŽVP tyrimas teigiamas).
Pagal storosios žarnos vėžio prevencinę programą vieną kartą per 2 metus gali pasitikrinti vyrai ir moterys nuo 50 iki 74 metų.
Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa teikiama 50–69 m. vyrams (patenkantiems 5 rizikos grupę nuo 45 m.) kas 2 arba 5 metus.
