Vaistams suaukojo artimieji
Simonai krūties vėžys diagnozuotas sulaukus vos 45-erių. Jai buvo nustatytas agresyvus, vadinamasis trigubai neigiamas vėžys, kuris yra sunkiai gydomas, linkęs atsinaujinti bei išplisti.
„Gydytoja chemoterapeutė išsamiai papasakojo, kokios gydymo galimybės Lietuvoje ir koks efektyvus gydymas yra taikomas pasaulyje. Man reikalinga imunoterapija, deja, pas mus nekompensuojama. Supratau, kad turiu skubiai ieškoti pagalbos“, – pasakoja moteris.
Ji kreipėsi į draugus, bičiulius, kolegas, pažįstamus... Susivienijo net draugų draugai, prisidėjo darbdavys, paramos fondas, ir vaistų Simonai buvo nupirkta.
„O kiek yra sergančių moterų, kurios vis dar negauna tinkamo medikamentinio gydymo ir neturi galimybės vaistų įsigyti“, – sako Simona.
Moteris yra įsitikinusi, kad reikia ankstinti moterų patikrą pagal Krūties vėžio prevencinę programą, o moteris šviesti ir raginti pasitikrinti. Taip galima anksčiau nustatyti ligą, tuomet padidėja tikimybė pasveikti.
„Šiandien moterims turime gerų žinių: pavyko pasiekti, kad būtų paankstintas moterų, kurios galės nemokamai pasitikrinti pagal Krūties vėžio prevencinę programą, amžius. Nuo 2025 m. sausio 1 d. tikrintis bus kviečiamos moterys nebe nuo 50 metų, o nuo 45-erių“, – sakė Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė.
Nustatyti gali, bet...
Ypač svarbu reguliariai tirtis dėl krūties vėžio, nes maždaug kas dešimta iš visų sergančiųjų krūties vėžiu moteris ligą gali būti paveldėjusi. Tokioms moterims navikai agresyvesni. Tam, kad būtų nustatyta, ar onkologinė liga, dėl kurios pacientė kreipėsi, yra paveldima, ji siunčiama pas gydytoją genetiką.
„Jeigu nustatome, kad pacientė ligą paveldėjo, ji ne tik gydoma, bet ir stebima dėl kitų onkologinių ligų. Pakitęs genas gali sukelti, pavyzdžiui, kiaušidžių, žarnyno, kasos, odos vėžio navikus“, – aiškina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos genetikos ir molekulinės medicinos klinikos vadovė prof. Rasa Ugenskienė.
Dabar mutavę genai nustatomi iš kraujo. Profesorė sako, kad atliekant šį tyrimą prarandama dalis informacijos. Todėl būtini navikų audinio sekoskaitos tyrimai, mat kai navikas vystosi, jame vyksta daug naujų ląstelių mutacijų. Mutavusios ląstelės vėliau patenka į kraujotaką ir sukelia naviko metastazes. Jei gydytojai žinotų, kokios mutacijos yra konkrečiame navike, galėtų pacientei parinkti taiklesnį gydymą.
Lietuvos genetikai yra visiškai pasirengę atlikti tokius tyrimus. Metų pradžioje navikų audinio sekoskaitos tyrimai pradėti tik esant kiaušidžių vėžiui, juos finansuoja privati kompanija. Netrukus 20 genų tyrimai bus pradėti kompensuoti kompensuoti PSDF lėšomis įvairių lokalizacijų vėžio atvejais. Siuntimą genetiniam tyrimui gali išrašyti šeimos gydytojas ir gydantis onkologas.
„Ateityje tokių tyrimų poreikis tik didės, nes atsiranda medikamentų, kuriuos galima taikyti tik pagal šiuos tyrimus atrinktoms pacientėms“, – tvirtina prof. R. Ugenskienė.
Dvigubai didesnė tikimybė išgyventi
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė prof. Elona Juozaitytė sako, kad genetiniai tyrimai padeda onkologams parinkti efektyviausią gydymą.
„Dabar krūties vėžiu susirgusioms moterims pagal hormonų ir žmogaus epidermio HER2 receptorių raišką nustatomi keturi pagrindiniai krūties vėžio potipiai. Nuo šių receptorių raiškos priklauso, kaip vystysis liga ir kokiam gydymui navikas yra jautrus“, – aiškina prof. E. Juozaitytė.
Pagal hormonų receptorių raišką gydytojai sprendžia, ar navikas bus jautrus hormoniniams vaistams. Mat jei naviko neveikia šie vaistai, hormonais pacientę gydyti beprasmiška.
Jei nustatoma, kad ligonės navikas turi didelę HER2 receptorių raišką, vadinasi, būtinas gydymas monokloniniais antikūnais. Šie vaistai stabo minėtų receptorių į ląstelės branduolį siunčiamus signalus, kurie skatina ląstelę dalintis.
Gali būti ir trejopai neigiamas vėžys, koks buvo nustatytas Simonai. Jo receptoriai neturi nei estrogenų, nei progesterono, nei HER receptorių raiškos. Tokiai pacientei nepadės minėti vaistai, bet gali padėti chemoterapija ir imunoterapija.
„Nauji molekuliniai tyrimai ir vaistai iš esmės pakeitė krūties vėžiu sergančių moterų gydymą – net esant agresyviam vėžiui, mes nebesame nusiteikę pesimistiškai“, – teigia profesorė.
„Deja, Lietuvoje genetiniai molekuliniai tyrimai nėra pakankamai kompensuojami. Tai reiškia, kad ne visos pacientės yra tinkamai ištiriamos ir joms negalime parinkti efektyviausio gydymo, – tvirtina Klaipėdos universiteto ligoninės Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovas Alvydas Česas. – O naujausi gydymo metodai susirgusioms moterims suteikia daug didesnę, o kartais ir dvigubą galimybę išgyventi. Jeigu individualiai parinktume gydymą, tai galėtų reikšti, kad moterys turėtų dvigubai didesnę galimybę išgyventi.“
Gydytojas teigia, kad jau dabar pasaulyje metastazavusi liga nebėra nuosprendis. Ir Lietuvos segančios moterys norėtų tokių gydymo galimybių.
Kviečia tirtis
Kadangi krūties vėžiu suserga ir jaunesnės nei 45-erių metų moterys, keturis spalio šeštadienius POLA drauge su partneriais „Afidea“ bei „Nortway“ klinikomis sudarys galimybę 300 Kauno ir Klaipėdos miestų bei rajonų moterų, sulaukusių 40 metų, nemokamai atlikti mamografijos tyrimą. Susidomėjimas šia galimybe didžiulis, registracija įvykdyta per dieną, o tai rodo, kad jaunoms moterims išties rūpi jų sveikata, tiesiog reikia sudaryti tam sąlygas.
Šį savaitgalį, spalio 4-osios vakarą, Vilniaus rotušė nušvis rožine spalva.
„Tai darome tam, kad moterys prisimintų: jūsų sveikata – jūsų rankose. Krūties vėžio prevencijos programa Lietuvoje vykdoma nuo 2005 metų. Deja, pasitikrinti ateina tik šiek tiek daugiau nei pusė moterų, kurios turėtų tai padaryti. Jūs turite suprasti, kad anksti nustačius ligą ir pradėjus šiuolaikinį gydymą, vėžį įveikti yra lengviau, gydymas užtrunka trumpiau, ir kainuoja pigiau, – sakė N. Čiakienė.
Ji pabrėžia, kad prevencija yra skirta moterims, kurios neturi nusiskundimų, o tos, kurios jaučia neįprastus simptomus, pavyzdžiui, skausmą, krūtyje čiuopia sukietėjimus, stebi pakitusią krūties formą ir pan., nedelsdamos turi kreiptis į šeimos gydytoją.
N. Čiakienė priduria, kad į sveikatos finansavimą turėtume žiūrėti ne kaip į išlaidas, o kaip į investicijas.
