Paauglė – „kietas riešutėlis“, kentė skausmą, bet vis tiek laikė brandos egzaminus ir nors kovoja su liga, nuo jos veido nedingsta šypsena.
Kalėdų išvakarėse atsidūrė ligoninėje
Į medikus Alissa kreipėsi pernai vasarą. Troškulys dažnai būna diabeto požymis, bet kraujo tyrimai šią gydytojų versiją paneigė. Tada jie pasiūlė palaukti ir pažiūrėti ar neaiškus simptomas nedings savaime.
Tačiau rudenį merginą pradėjo lankyti 11 klasę, nuolat jautėsi pavargusi, dingo apetitas, erzino nuolatinis mieguistumas.
Liga staiga paūmėjo pernai spalį, kai Alissa atostogavo Tailande.
„Mano oda buvo labai išblyškusi, nes organizmas negaudavo reikiamų maistinių medžiagų, viskas buvo išplaunama“, – prisiminė mergina.
„Vieną dieną skaudėjo galvą ir pasakiau tėčiui, kad einu miegoti. Tada pasidarė žiauriai negerai. Dar niekada gyvenime nesijaučiau taip blogai.“
Alissą kankino skausmai, o širdis daužėsi kaip pamišusi.
Paskambinę Alissos mamai į Angliją, vietiniai Tailando medikai jai skyrė rehidratacijos lašelinę. Mergina pasijuto geriau, tačiau po mėnesio, grįžus į gimtinę, jos sveikata pablogėjo.
Ji paaiškino, kad darėsi kraujo tyrimus, bet negavo jų rezultatų, todėl pamanė, kad viskas gerai.
Prieš pat Kalėdas Alissos būklė staiga pablogėjo ir ji atsidūrė ligoninėje.
Po šlapimo, kraujo ir vaizdinio galvos smegenų tyrimo iš kitos ligoninės atvažiavęs gydytojas pranešė merginai, kad ji turi smegenų auglį.
Per Kūčias paaiškėjo, kad navikas yra merginos galvos smegenų vidurinėje dalyje. Darinys sutrikdė hipofizės veiklą ir nulėmė nenumaldomą troškulį.
Auglys taip pat spaudė regos nervą.
„Aš buvau baisiai sukrėsta. Vyliausi, kad netrukus pabusiu iš košmaro. Turėjau paskambinti tėčiui ir pranešti naujieną, nes jo nebuvo šalia. Prisimenu, kaip paklausiau slaugytojos: „Ar aš mirsiu?“, – prisiminė Alissa.
Nereikėjo pirkti peruko
Per dešinę nosies šnervę buvo paimtas nedidelis auglio mėginys, kad būtų galima nustatyti naviko tipą. Tačiau tyrimo rezultatai nebuvo labai aiškūs.
Iš pradžių medikai manė, kad Alisa turi lėtai augantį lytinių ląstelių naviką – germinomą. Tačiau biopsijos rezultatai tai paneigė.
Kitas geriausias spėjimas buvo kraniofaringioma, prasiveržusi smegenyse, tačiau ir šis spėjimas nebuvo galutinis, todėl audinio mėginys buvo išsiųstas Mančesterio specialistams, kad šie pateiktų antrąją nuomonę.
Po 6 savaičių chirurgas paskambino Alissos mamai ir pranešė nustatęs Langerhanso ląstelių histiocitozės (LCH) diagnozę. Tačiau merginos gydymą perėmę medikai netrukus nusprendė, kad LCH diagnozė buvo klaidinga.
Šiuo metu Alissa įtraukta į vadinamąjį Niukaslo mokslinių tyrimų projektą – jos atvejis ir toliau bus atidžiai analizuojamas.
Mergina jau įveikė 4 iš 6 chemoterapijos ciklų.
Prieš jo pradžia slaugos specialistė įspėjo apie galimą šalutinį poveikį ir suteikė galimybę užšaldyti kiaušinėlius, jei gydymas paveiktų jos vaisingumą ateityje.
Tai buvo pavasaris, kai jos bendraamžiai rūpinasi mokslų rezultatais: „Prisimenu, kaip kankinausi per anglų kalbos egzaminą, bet buvau pasiryžusi tai padaryti. Kitą dieną man buvo atlikta juosmeninė punkcija dėl mokslinių tyrimų projekto, taigi iš viso buvo dvi narkozės.“
Likusiu egzaminus Alissa laikė, kai tik galėjo, ir gavo reikiamus įvertinimus.
Ir dabar, nepaisant visų sunkumų, mergina sako, kad dėmesį sutelkia į teigiamus dalykus.
„Esu kietas riešutėlis. Jaučiu, kad chemoterapiją ištversiu tikrai gerai, o kol kas nepraradau nė vieno plauko, todėl man nereikėjo važiuoti į perukų parduotuvę Londone.“
Alissa laukia naujausių tyrimų rezultatų. Galbūt paaiškės, kad auglys sumažėjo?
Lankosi vakarėliuose ir nemėgsta užuojautos
„Socialiniuose tinkluose bandžiau ieškoti įkvėpimo, sėkmės istorijų, bet atsimušiau į negatyvo sieną.
Esu pozityvus, mėgstanti bendrauti žmogus ir labai išsigandau, kad prarasiu šią savo dalį. Nusprendžiau pabandyti pasveikti – jokiu būdu neleisiu, kad liūdnos mintys mane užvaldytų“, – sakė mergina.
Ji pridūrė, kad yra užsispyrusi ir nemėgsta, kai kiti į ją žiūri su užuojauta.
„Taip, tau skaudės, bet kas sako, kad negalėsi eiti į vakarėlius su draugais ir džiaugtis gyvenimu. Esu buvusi vakarėliuose, kai net negalėjau atsistoti. Turi išlikti pozityvus ir 100 proc. pavyks tai įveikti“, – įsitikinusi Alissa.
Ji džiaugėsi, kad turi nuostabią šeimą: brolį, seserį, tėtį ir mamą. Su artimaisiais mergina daug juokauja, tai jai padeda nuvyti liūdnas mintis.
„Žmonės, pamatę vėžiu sergantį ligonį, gali išsigąsti dėl jo išvaizdos, bet viduje jis vis tiek yra tas pats žmogus, ir aplinkiniai turi tai prisiminti“, – pabrėžė Alissa.
Jos mamai Fran dukra tapo įkvėpimu – moteris kitąmet bėgs Londono maratoną, kad surinktų pinigų smegenų vėžio labdaros organizacijai.
Spalio 5 d. jos abi kartu su 70 draugų ir pažįstamų, įskaitant mokytojus ir mokyklos darbuotojus, bandys įveikti Trijų viršūnių iššūkį. Tai – renginys, kurio dalyviai per 24 valandas bando įkopti į aukščiausius Anglijos, Škotijos ir Velso kalnus.
„Be tyrimų tokie jauni žmonės kaip Alissa susiduria su pernelyg didele nežinomybe. Kai geriausi šalies ekspertai sako, kad jie dar niekada nėra matę tokio atvejo, pasidaro baugu
Ji yra viena iš milijonų! Štai kodėl tyrimai yra tokie svarbūs“, – apie savo dukrą rašė Fran.
Parengta pagal express.co.uk inf
