Pagal sergamumą ŠKL mūsų šalis yra tarp Europos lyderių, šios ligos – pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje. 2023 m. duomenimis, net 52 proc. mirčių yra susijusios su kraujotakos sistemos ligomis.
„Taip, baisu, bet nėra taip jau blogai. Matome mažas teigiamas tendencijas“, – teigė S.Glaveckaitė.
Remiantis statistika, Lietuvoje mirštamumas nuo kraujotakos sistemos ligų 2015–2023 m. sumažėjo 17 proc.
S.Glaveckaitė atkreipė dėmesį, kad mirčių nuo išeminės širdies ligos ženkliai mažėti pradėjo 2016 m., kai pagerėjo lipidus mažinančių vaistų – statinų – prieinamumas. Pasak profesorės, teigiamos įtakos turėjo ir ŠKL prevencinė programa.
Tačiau situacija nedžiugina, mirštamumas nuo širdies išeminės ligos Europos Sąjungos vidurkį lenkia 4,3 karto.
„Čia yra vidurkis. Jei pažiūrėsime į tokias šalis kaip Švedija, Suomija, Belgija, tas santykis bus dramatiškas“, – pabrėžė S.Glaveckaitė.
Todėl LŠA reikalauja imtis veiksmų ir kviečia pasirašyti pirmąją pasaulinę peticiją, kad širdies sveikata taptų prioritetu.
„Europos Sąjungos šalys kelia klausimą: mes turime vėžio strategiją, ar nereikia turėti ir širdies ir kraujagyslių ligų valdymo strategiją, tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmeniu?“, – pasakojo S.Glaveckaitė.
Antradienį Seime surengtos diskusijos metu profesorė pasakojo, kad šiuo klausimu pateiktas oficialus kreipimasis į Europos komisijos prezidentę Ursulą von der Leyen.
Moterims pasireiškia netipiniai simptomai
Lietuvos kardiologų draugijos (LKD) prezidentas prof. Tomas Lapinskas akcentavo ankstyvos ligų diagnostikos svarbą.
„Kai nėra simptomų, dažniausiai tu neieškai ligos ir neužsiimi prevencija, kad išvengtum ateityje infarkto ar galvos smegenų insulto“, – pastebėjo diskusijoje taip pat dalyvavęs profesorius.
Jis pridūrė, kad moterų mirštamumas nuo miokardo infarkto yra didesnis nei vyrų, neretai joms pasireiškia netipiniai ligos simptomai.
„Yra taikomi inovatyvūs šiuolaikiški gydymo metodai – biologinė terapija, kai žmogus 2 kartus per metus susišvirkščia vaistą, kuris didžiąja dalimi koreguoja lipidus“, – sakė gydytojas kardiologas Remigijus Žaliūnas.
Tačiau šis gydymas Lietuvoje nėra kompensuojamas. Kardiologai skundžiasi, kad mūsų šalis atsilieka – visoje ES liko tik 2 tokios valstybės.
„Skalambijame, kad mirtingumas nuo širdies ligų yra didžiulis, bet jaučiame, jog tai nėra prioritetinė sritis. Sumažintas finansavimas prevencinei programai, o kad išrašytų vaistus gydytojas turi atlikti daug darbų“, – skundėsi gydytoja kardiologė Jolita Badarienė.
Ji pasakojo, kad Suomijos Karelijos regione kadaise buvo didžiulis mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų. Tada imtasi gausybės prevencinių priemonių – uždrausta rūkyti viešose vietose, pakeisti valgiaraščiai valstybinėse įstaigos, pacientams masiškai skirti statinai.
„Noriu pasakyti, kad daugiausia naudos atnešė lipidų korekcija medikamentais. Taigi, koreguojant rizikos veiksnius, agresyviai juos mažinant, netrypčiojant vietoje naujoviškomis priemonėmis mes galime sumažinti mirtingumą, galime išsaugoti savo tautą, savo žmones“, – sakė J.Badarienė.
Mityba cholesterolio kiekį gali sumažinti 20 proc.
Gydytoja kardiologė Olivija Dobilienė išskyrė dvi pacientų grupes. Viena – 40–60 metų žmonės, kuriems prevencijos programos metu diagnozuota aterosklerozė arba nustatyta labai didelė rizika susirgti kraujotakos sistemos ligomis.
Kita – pacientai, patyrę miokardo infarktą ar insultą. Siekiant juos apsaugoti nuo liūdnos baigties, Lietuvoje veikia klasterinė sistema.
„Bet ar mes turime daug priemonių tuos pirmuosius pacientus gydyti, kad jie nesusirgtų miokardo infarktų ir jų neištiktų staigi mirtis? O antruosius – kad jų neištiktų pakartotinis miokardo infarktas, insultas?
Atsakymas yra „ne“. Klinikinėje praktikoje šiandien turime 2 rūšių medikamentus, kurie mažina „blogąjį“ mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolį (....) Tai yra viskas. Jeigu cholesterolį reikia sumažinti 50 proc. ir daugiau, iš esmės mes negalime padėti savo pacientui.
Labai didelių arba maksimalių statinų dozių daugelis pacientų netoleruoja ir negali gerti. Taip pat yra tam tikros ligos ir patologijos dėl kurių mes negalime skirti šitų vaistų. Tuo atveju mes esame bejėgiai, nes žmonės lieka be gydymo“, – pasakojo O.Dobilienė.
Pasak jos, mityba „blogajį“ cholesterolį galima sumažinti iki 20 proc. Deja, tiek užtenka ne visada.
Kardiologė pateikė konkretų pavyzdį: prieš savaitę lankėsi pacientas po patirto miokardo infarkto ir klinikinės mirties. Jis į darbą neina nuo pavasario, vartoja maksimalią statinų dozę, bet jo cholesterolio koncentracijos tikslai dar nepasiekti.
„Šitas pacientas neturi didelių pajamų nusipirkti brangius vaistus, kuriuos reikia vartoti pastoviai, kad jis išvengtų pakartotinio miokardo infarkto. Ką aš jam galiu pasakyti? O gi nieko“, – medikų kasdienybe dalijosi O.Dobilienė.
Ko trūksta Lietuvai?
S.Glaveckaitė išskyrė pagrindinius elementus, kuriuos į nacionalinę strategiją įtraukti siūlo LŠA:
– užtikrini ankstyvą ŠKL diagnostiką, investuojant į šiuolaikines tyrimų metodikas bei ankstyvosios atrankos programas.
Tam reikalingas aparatūros atnaujinimo/plėtros planas ligoninėse ir vaikų atranka dėl paveldimų cholesterolio apykaitos ligų. „Man labai graudu, kad mes netiriame vaikų“, – sakė S.Glaveckaitė.
– mažinti atotrūkį nuo Vakarų Europos šalių, diegiant naujas, minimaliai invazyvias ŠKL gydymo technologijas.
„Kalbu apie minimaliai pacientus traumuojančias vožtuvų procedūras, kurios į Lietuvą ateina 5 metais vėliau ir labai sunkiai“, – pastebėjo S.Glaveckaitė.
– užtikrinti vienodas galimybes naudotis aukšto lygio sveikatos priežiūra ir inovacijomis. Profesorė paaiškino, kad omenyje turimas cholesterolio kiekį mažinančių vaistų kompensavimas ir naujų vaistų savalaikis įvedimas į klinikinę praktiką.
– užtikrinti širdies ir kraujagyslių prevencinės programos vykdymo tęstinumą;
– užtikrinti telemedicinos funkcionalumą e.sveikatos platformoje;
– peržiūrėti specialistų konsultacijų apmokėjimo tvarką ir konsultacijų/tyrimų įkainius;
– skatinti personalizuotos medicinos vystymąsi, atliepiant pasaulines ŠKL gydymo tendencijas;
– skatinti sveiką gyvenseną visose amžiaus grupėse, formuojant sveikatos politiką.
Artėjant Pasaulinei širdies dienai (rugsėjo 29 d.) Lietuvos širdies asociacijos ir Lietuvos kardiologų draugijos iniciatyva, skverelyje priešais nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką Vilniuje, demonstruojama meninė instaliacija „Našlių medis“, kurios tikslas atkreipti visuomenės dėmesį į širdies ir kraujagyslių ligų situaciją Lietuvoje.
