„Turime visas reikiamas priemones, kad iki 2030 metų išnaikintume Europoje hepatito C virusą, bet norėdami paspartinti šiuos pokyčius, turime imtis konkrečių veiksmų, kuriais hepatitu C sergantys žmonės būtų skatinami kreiptis į gydytojus, o vyriausybės užtikrintų, kad būtų finansuojami ir įgyvendinami viruso eliminavimo planai, taip pat tyrimai ir gydymas būtų integruoti į vietos sveikatos priežiūros paslaugas, kad rizikos grupių žmonės gautų jas ten, kur gyvena.
Turime unikalią galimybę eliminuoti ligą, nuo kurios Europoje kenčia milijonai žmonių, todėl delsti negalime“, – įsitikinusi Rachel Halford, Pasaulio hepatito aljanso (World Hepatitis Alliance) prezidentė, pati dvidešimt metų kentėjusi nuo šios ligos.
Ji buvo viena iš iniciatorių, raginusi, kad šio renginio dalyviai priimtų ir pasirašytų „Kvietimą veikti“, skirtą Europos šalių vyriausybėms ir raginantį imtis konkrečių priemonių, kad iki 2030 metų pasaulyje būtų eliminuotas hepatito C virusas (HCV).
Dokumentui pritarė ir LR sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas teigdamas, kad šis renginys yra puiki proga garsiai priminti Europos ir pasaulio sveikatos politikos lyderiams apie hepatito C problemą ir kartu pasiūlyti veiksmingų kovos su virusu pavyzdžių ir metodų.
„Viename renginyje suburtos sprendimų priėmėjų, mokslininkų ir sveikatos politikos praktikų pajėgos teikia vilties, kad pasiūlyta ambicija – iki 2030 metų eliminuoti hepatitą C pasauliniu mastu – gali būti įgyvendinta. Lietuvos atvejis aiškiai parodo, kad net turėdami ribotus išteklius, tačiau veikdami sistemingai, nuosekliai ir prevenciškai, galime pasiekti itin reikšmingų rezultatų. Vos per porą metų patikrinta per milijonas gyventojų, taip praktiškai eliminuojant šį virusą ir jo sukeliamus padarinius mūsų valstybėje. Jei tai pavyko lokaliai, kodėl sėkmė negali būti pakartota globaliai?“, – retoriškai klausia ministras.
„Šiame aukščiausio lygio susitikime kalbame apie hepatitą C kaip apie ligą, kurios galima išvengti, išgydyti ir eliminuoti. Susitikimas taip pat suteikia galimybę pasidalyti įgyta patirtimi, kuri gali pagerinti hepatito C testavimą ir gydymą. Įvairių suinteresuotų šalių pasirašytas „Kvietimas veikti“ ragina prisiimti nacionalinius įsipareigojimus dėl hepatito C eliminavimo ir į pacientus orientuoto hepatito C prevencijos ir priežiūros paslaugų teikimo tokiu mastu, kokio reikia iškeltam tikslui pasiekti“, – sako dr. John Ward, Pasaulinės hepatito eliminacijos koalicijos direktorius (JAV).
Kasmet Europoje – 300 tūkst. naujų HCV atvejų
Hepatitas C – tai kepenų uždegimas, kurį sukelia hepatito C virusas (HCV), patenkantis į žmogaus organizmą per kraują. Virusas ilgus metus gali nepasireikšti, todėl Europoje apytikriai tik 26 proc. žmonių žino, kad yra užsikrėtę, ir tik apie 10 proc. gydosi. Negydomas hepatitas C – pagrindinė kepenų cirozės ir nereta trečio dažniausio – kepenų – vėžio priežastis. 2020 metais ši liga nusinešė 78 tūkst. europiečių gyvybių.
PSO duomenimis, Europoje šiuo metu gali būti apie 12,5 mln. HCV užsikrėtusių asmenų. 2019 metais Europoje registruota beveik 300 tūkst. naujų HCV infekcijos atvejų.
HCV atrastas palyginti neseniai – tik 1989 metais, 1993-aisiais buvo įdiegtas metodas nustatyti hepatito C antikūnus kraujyje. 2014 metais tapo prieinami vaistai, kuriais išgydoma 95 proc. pacientų. Taigi, yra visos galimybės laiku diagnozuoti ir išgydyti šią ligą, bet iššūkis – ją nustatyti ir laiku pradėti gydyti.
Minėtame „Kvietime veikti“ ES šalių vyriausybės raginamos mobilizuoti visus partnerius, dirbančius hepatito C srityje – siekiant įtraukti HCV į vyriausybių sveikatos priežiūros prioritetų sąrašą, būtinas visų bendradarbiavimas. Taip pat raginama parengti ir įgyvendinti nacionalinį HCV eliminavimo planą, kad visuomenė ir politikos formuotojai sužinotų apie jo tikslus ir būtų motyvuoti prisidėti. Prioritetą siūloma teikti nacionalinėms tikslinėms HCV atrankinės patikros programoms: kiekviena šalis turėtų skirti pakankamai lėšų, kad būtų pasiekti tiksliniai pagrindinių gyventojų grupių HCV testavimo tikslai. Visus šiuos veiksmus jungianti centrinė ašis – HCV sergantis žmogus.
Kaip teigiama „Kvietime veikti“, pasiekus HCV eliminavimo tikslus, Europoje būtų išvengta 3,4 mln. naujų infekcijos atvejų ir 382 tūkst. mirčių nuo HCV sukeltų kepenų ligų.
Lietuvos sėkmės paslaptis – suvienytos jėgos
Lietuvoje vykusiame Europos hepatito C viruso eliminacijos aukščiausio lygio susitikime dalyvavo ir PSO, Pasaulinės hepatito eliminacijos koalicijos, Pasaulinio hepatito aljanso atstovai, sveikatos priežiūros specialistai, pacientų organizacijų atstovai, politikos formuotojai iš Baltijos šalių, Bulgarijos, Čekijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Lenkijos, Portugalijos, Rumunijos, Slovakijos ir Vokietijos. Apie hepatitą kalbėta įvairiais aspektais: kokia situacija šiuo metu Europoje ir pasaulyje, kaip vyksta patikros programos, plačiai aptarti per pastarąjį dešimtmetį taikyti gydymo metodai ir skirtingų šalių patirtis, pacientų lūkesčiai ir pan.
Net keli pranešimai skirti pasidalyti Lietuvos patirtimi, kurią sėkmingai galima pritaikyti ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Estijoje, kur šiuo metu nėra Nacionalinės hepatito C patikros programos, tačiau renginyje dalyvavę šios šalies gydytojai siekia situaciją pakeisti.
2022 metais mūsų šalyje pradėjus įgyvendinti hepatito C patikros programą, yra patikrinta apie 1 mln. 200 tūkst. žmonių, išaiškinta apie 19 tūkst. galimai užsikrėtusiųjų, iš kurių daugiau nei pusė jau kreipėsi į gastroenterologus ar infektologus, ir 5900 ligonių skirtas gydymas, besigydantieji pasveiko. Skaičiuojama, kad ši programa padės iki 2030 metų išvengti apie 120 naujų kepenų vėžio, apie 90 dekompensuotos kepenų cirozės atvejų, bus išgelbėta apie 150 gyvybių.
Sėkminga patikros programa ne tik gelbsti gyvybes, bet ir padeda sutaupyti sudėtingo susirgusiųjų gydymo, priežiūros, slaugos, nedarbingumo išmokų kaštus. Apskaičiuota, kad 1 euras, investuotas į šią patikros programą, duos 2,8 eurų grąžą. Pavyzdžiui, tik viena kepenų persodinimo operacija šalies biudžetui kainuoja apie 100 tūkst. eurų, kasmet LSMU ligoninės Kauno klinikose jų atliekama 14–19, apie 40 proc. priežastis – hepatito C sukeltos komplikacijos. Jau nekalbant apie išsaugotus gyvenimus.
Lietuvos patirtis labai įdomi ir naudinga renginio dalyviams, ypač tiems, kurie tik planuoja tokias patikros programas savo šalyse. Tad jiems aktualu, kokia Lietuvos sėkmės paslaptis?
„Manau, mums pasisekė, nes veikėme suvienytomis jėgomis. Pasisekė bendram tikslui suburti gydytojus gastroenterologus, infektologus, šeimos gydytojus ir slaugytojus, epidemiologus. Aktyviai įsijungė LR sveikatos apsaugos ministerija, taip pat – LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybinė ligonių kasa (VLK). 2021 metais suorganizavome forumą, kur priėmėme strategiją dėl nacionalinės HCV patikros programos. VLK įvertino resursų poreikį, buvo surastas finansavimas ir pradėjome ją įgyvendinti. Ypač svarbus bendrosios praktikos gydytojų ir slaugytojų indėlis į patikros įgyvendinimą – jie turi skatinti pacientus išsitirti, ir jei testas teigiamas, – siųsti toliau tirtis ir gydytis“, – komentavo lietuviškos hepatito C patikros programos sėkmės priežastis LSMU profesorius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, gastroenterologas Limas Kupčinskas, Hepatito C eliminacijos darbo grupės vadovas.
Profesorius taip pat pakvietė gydytojus ir visuomenės atstovus paraginti, kad likusieji – apie 9000 iš 19000 asmenų, kuriems šeimos gydytojai kraujuje jau nustatė antikūnus prieš virusinį hepatitą C, bet dar nekonsultavo specialistai, kuo skubiau atvyktų pas gastroenterologą arba infektologą ligos patvirtinimui ir gydymui. Juos išgydžius, išgelbėtų iki 2030 metų ligonių gyvybių skaičius padvigubėtų.
Už pastangas eliminuoti Lietuvoje hepatito C virusą prof. L. Kupčinskas įvertintas 2024 metų Pasaulinės Hepatito C eliminacijos koalicijos apdovanojimu. Tai per renginį paskelbė dr. J. Ward, Pasaulinės hepatito eliminacijos koalicijos direktorius.
