Tuo tarpu planinio aortos aneurizmos gydymo rizika minimali. Žmogui atliekama operacija, kurios metu jo bendra būklė stabili, ji dažnai vyksta anksti ryte, sako Klaipėdos universiteto ligoninės kraujagyslių chirurgas Rokas Adamonis.
Kai aortos aneurizma staiga plyšta, situacija daug dramatiškesnė. Jei artimiausia ligoninė neturi kraujagyslių chirurgo, prarandamas brangus laikas.
„Žmogaus bendra būklė bus bloga – staigus kraujavimas sukels hipotenziją, nukraujavimas tiesiogiai sietinas su mirtingumu perioperaciniu laikotarpiu. Atvykus pacientui su plyšusia aorta dar reikalingas ištyrimas – auksinis standartas kompiuterinė tomografija angiogafija. Šie vaizdai staigiai vertinami, sprendžiama dėl geriausios taktikos. Gydytojas anesteziologas vertina kraujo tyrimus ir juos koreaguoja jau operacinėje“, – Lrytas pasakojo R.Adamonis.
Rugsėjo 19 d. visame pasaulyje minima aortos diena. Jos išvakarėse Lrytas kviečia geriau susipažinti su liga, kuria, manoma, Lietuvoje serga 5 tūkst. vyrų ir moterų.
Dažnai nebūna simptomų
Aorta – stambiausia žmogaus kraujagyslė, o aneurizma vadinamas jos išsiplėtimas. Įprastai aortos skersmuo siekia maždaug 2 centimetrus, o kai ji pasiekia 3 centimetrus, gydytojai sako, kad yra aneurizma, nes auga rizika, kad kraujagyslė neatlaikys ir jai suplyšus prasidės ūmus kraujavimas į pilvo ertmę.
Blogiausia, kad paprastai aortos aneurizmą turintys žmonės nežino sergantys, nes jų nevargina jokie simptomai. Tiesa, kartais apie pavojingą būklę įspėja tam tikri požymiai.
„Esant aneurizmai galima čiuopti pilve pulsuojantį darinį. Pacientas gali skųstis skausmais plintančiais į nugarą arba į lytinius organus. Pačiame aortos maiše dažnai susiformuoja pasieninės trombinės masės, kurios gali embolizuoti į kojų arterijas sukeldamos galūnių išemiją – aprūpinimo krauju sumažėjimą“, – paaiškino R.Adamonis.
Jei aorta plyšta, atsiranda aštrus pilvo skausmas, kurį lydi pykinimas, bendras silpnumas, kraujo spaudimo kritimas, širdies dažnio padidėjimas. Dėl intensyvaus vidinio kraujavimo žmogus gali prarasti sąmonę. Gaišti negalima – būtina kuo skubiau vykti į ligoninę.
Rūkymas yra stipriausias rizikos veiksnys pilvo aortos aneurizmos atsiradimui. Hipertenzija ir lipidų apykaitos sutrikimas taip pat sietini su aneurizmų susiformavimu.
„Aortos aneurizmos augimą galima koreguoti vaistais nuo kraujo spaudimo, rūkymo metimu, statinų terapija, rekomenduojama vartoti antiagregantus, pavyzdžiui, aspiriną. Gyvenimo būdo keitimas – fizinio aktyvumo didinimas ir sveika mityba – taip pat turės teigiamos įtakos aortos aneurizmai ir jos gydymui“, – sakė R.Adamonis.
Kam vertėtų išsitirti?
Aortos aneurizma dažniausiai yra nustatoma vyrams nuo 65-erių metų bei moterims nuo 75-erių, tačiau sirgti gali ir jaunesni.
Pasak kraujagyslių chirurgo, šiuo metu nėra aortos patikros programos, kuri ženkliai sumažintų pacientų su plyšusiomis aortos aneurizmomis. Tačiau didžiausios rizikos žmonėms patartina išsitirti profilaktiškai.
„Paprastai atliekama ambulatorinio apsilankymo metu naudojant ultragarso aparatą. Kraujagyslės skersmeniui pasiekus 5,5 cm vyrams ar 5 cm moterims sprendžiama apie gydymo galimybes – atviros operacijos per pilvo pjūvį ar stentavimo per kirkšnyse esančias arterijas. Asmenys, kurių artimoje aplinkoje yra giminaičių sergančių aortos arba kitų lokalizacijų aneurizma turėtų kreiptis patikrai anksčiau“, – paaiškino R.Adamonis.
Rugsėjo antroje pusėje Lietuvos gydytojai įvairiuose Lietuvos miestuose jau kelis metus vykdo nemokamas aortos patikras. Detalesnė informacija apie šių metų renginius turėtų pasirodyti netrukus.
