„Renginio tikslas – įvertinti, kas padaryta siekiant Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iškelto tikslo – iki 2030 metų eliminuoti pasaulyje hepatito C virusą. Keisimės patirtimi, analizuosime gerąsias praktikas, kaip galima būtų paspartinti šį procesą“, – pasakoja apie būsimą renginį LSMU profesorius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys Limas Kupčinskas, Hepatito C eliminacijos darbo grupės vadovas.
Lietuvos mokslų akademijoje vyksiančiame susitikime pranešimus skaitys dr. John Ward, Pasaulinės hepatito eliminacijos koalicijos direktorius, dr. Marcelo Naveira, PSO Europos regiono medicinos pareigūnas, patirtimi dalysis kitų šalių ekspertai.
Diskusijose dalyvaus sveikatos priežiūros specialistai, pacientų organizacijų atstovai, politikos formuotojai iš Baltijos šalių, Bulgarijos, Čekijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Lenkijos, Portugalijos, Rumunijos, Slovakijos ir Vokietijos.
Visus domina itin vertinga Lietuvos patirtis, kurią būtų galima sėkmingai pritaikyti ir kitose šalyse. 2022 metais pradėjus hepatito C patikros programą, Lietuvoje jau patikrinta apie 1 mln. 200 tūkst. žmonių, išaiškinta apie 9 tūkst. galimai užsikrėtusiųjų, daugiau kaip pusei jų nustatyta liga, pradėtas gydymas ir besigydantieji sėkmingai pasveiko.
Lietuvos medikų – tiek šeimos gydytojų ir slaugytojų, tiek infekcinių ligų gydytojų, gastroenterologų – bendro darbo rezultatai įkvėpė ekspertus visame pasaulyje.
Patikros tikslas – laiku diagnozuoti ligą
Hepatito C virusas (HCV) atrastas palyginti neseniai – 1989 metais, ir jis yra viena pagrindinių kepenų cirozės ir kepenų vėžio priežasčių.
Kol 1993 metais nebuvo sukurtas metodas, kaip nustatyti hepatito C antikūnus kraujyje, virusas buvo perduodamas perpilant kraują, atliekant operacijas, naudojant ne vienkartines medicinines priemones ir pan.
Manoma, kad Lietuvoje gali būti apie 25 tūkst. žmonių, užsikrėtusių HCV. Virusas dažnai gali ilgai gyventi žmogaus organizme nesukeldamas jokių negalavimų. Nuo užsikrėtimo pradžios, kai prasideda nepastebimas kepenų uždegimas, iki sunkių komplikacijų (kepenų cirozė, pirminis kepenų vėžys) gali praeiti 15–30 metų. Lėtinis hepatitas C iki šiol yra viena dažniausių kepenų transplantacijos priežasčių.
„Kai pradėjau dirbti, Lietuvoje dar neturėjome prieinamos hepatito C viruso diagnostikos, nors buvo aišku, kad žmogus serga virusiniu hepatitu, tik sukėlėjo negalėjome patvirtinti, o per tuos kelis dešimtmečius buvo ne tik atrasti būdai virusui nustatyti, bet ir sukurti itin efektyvūs vaistai jam gydyti, 95–99 proc. besigydančių sėkmingai pasveiksta. O netrukus apskritai tas virusas pasaulyje bus eliminuotas“, – trumpai įvertina kovos su HCV istoriją Vilniaus universiteto profesorė Ligita Jančorienė, Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė.
Didžiausias iššūkis – pačių pacientų noras gydytis
Tad šiuo metu didžiausia problema – išsiaiškinti galimus hepatito C viruso nešiotojus ir laiku pradėti gydymą. Sprendžiant ją 2021 metais Lietuvoje sukurta Hepatito C eliminacijos darbo grupė, į kurią susibūrė gastroenterologai, infektologai, šeimos gydytojai, epidemiologai, jai vadovauja prof. L. Kupčinskas, pavaduotojas – doc. Gediminas Urbonas.
2022 metų gegužę pradėta nacionalinė patikros programa, kurios tikslas – ankstyvas hepatito C viruso infekcijos išaiškinimas, šeimos gydytojui atliekant antikūnų prieš šį virusą tyrimą.
Lietuvoje nemokamai tiriami: kartą per gyvenimą – 1945–1994 metais gimę ir nepriskiriami rizikos grupėms žmonės, kasmet – asmenys, kurių šeimos nariui diagnozuotas hepatitas C, kurie vartoja švirkščiamuosius narkotikus, yra užsikrėtę ŽIV, gydomi priklausomybės ligų klinikose.
Sužinojus teigiamą hepatito C antikūnų testo atsakymą, šeimos gydytojas pacientą nukreipia gastroenterologo ar infekcinių ligų gydytojo konsultacijai, diagnozės patvirtinimui ir gydymui.
„Visi šeimos gydytojai ir slaugytojos labai teigiamai vertina šią patikros programą, nes ji sudėliota taip, kad neatsirado papildomos administracinės naštos, užtenka tik pasiteirauti paciento sutikimo, gydymo įstaigos už jos vykdymą papildomai finansuojamos.
Manau, tai ir buvo pagrindiniai šios programos sėkmės komponentai. Pacientai irgi labai teigiamai reagavo, aš pats asmeniškai nesutikau nei vieno, kuris atsisakytų joje dalyvauti“, – kalba LSMU Šeimos medicinos klinikos doc. G. Urbonas.
Nors patikros programa sėkmingai vykdoma, jos organizatoriai ragintų visus to dar nepadariusius tikslinių grupių atstovus apsilankyti pas savo gydytoją ir atlikti testą, o sulaukus teigiamo atsakymo – kreiptis į gastroenterologą ar infektologą tolimesniam ištyrimui, jei reikės – gydymui.
Pasak gastroenterologo prof. L. Kupčinsko, kol žmogus jaučiasi gerai, dažnai neranda laiko ar noro kreiptis į medikus, vartoti vaistus, bet ilgai uždelsus pasekmės gali būti labai liūdnos.
Panašios patikros programos įgyvendinamos ar planuojamos įgyvendinti ir kitose šalyse, Lietuvoje – ji viena sėkmingiausių, tad gali tapti rimtu pagrindu siekiant PSO iškelto tikslo – iki 2030 metų eliminuoti pasaulyje hepatito C infekciją.
