Sodų ir daržų sezonui einant pabaigos link, NVSC specialistai ragina per vasarą užaugintas gėrybes sandėliuoti saugiai – nepamiršti darbo pirštinių, esant žaizdoms – jas prižiūrėti, nes net menkai susižeidus nešvariu ar žemėtu aštriu įrankiu, daiktu, pavyzdžiui, užlipus ant seno surūdijusio vinies, įsipjovus ar įsidūrus, galima užsikrėsti mirtinai pavojinga liga – stablige.
NVSC specialistai primena, kad rizika susirgti šia pavojinga infekcija yra didesnė, jei nuo paskutinių skiepų praėjo daugiau nei 10 metų. Lietuvoje kasmet vidutiniškai užregistruojami 1–2 stabligės atvejai.
NVSC duomenimis, 2010–2023 m. registruoti 22 stabligės atvejai, iš jų 8 atvejai baigėsi mirtimi. Pernai šalyje ši liga buvo diagnozuota trims asmenims: vienam asmeniui, priklausančiam 18–24 m. amžiaus grupei, ir dviem – 25–44 m. amžiaus. Visi susirgusieji gydėsi ligoninėse.
Skiepus atnaujinti kas 5–10 metų
Stablige dažniausiai serga vyresnio amžiaus asmenys, nes vaikai pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo šios ligos skiepijami vakcina, kuri apsaugo nuo stabligės, kokliušo ir difterijos (skiepijama sulaukus 2 mėn., 4 mėn., 6 mėn., 18 mėn., 6–7 m. ir 15–16 m.). Kad būtų išlaikyta patikima ilgalaikė apsauga nuo šios infekcijos, suaugusiems skiepus rekomenduojama kartoti kas 5–10 metų (atsižvelgiant į skiepų aprašą).
Lietuvoje 26 metų ir vyresni asmenys kas dešimtmetį skiepijami nemokamai. Suaugusiųjų skiepijimui naudojama vakcina apsaugo ne tik nuo stabligės, bet ir nuo difterijos. Pabrėžiame, kad persirgus stablige ir pasveikus apsauginis imunitetas nesusiformuoja, todėl skiepai yra vienintelė apsisaugojimo priemonė.
„Stabligė iš kitų ligų išsiskiria tuo, kad žmogus nuo žmogaus neužsikrečia ir nuo šios ligos galima apsisaugoti pasiskiepijus. Tačiau valstybės lėšomis suaugusieji nuo stabligės profilaktiškai skiepijasi gana vangiai, pavyzdžiui, pernai pasiskiepijo 33 367 asmenys, užpernai – 23 277 suaugę asmenys“, – sako NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.
Didesnė rizika susirgti stablige yra asmenims, kurie niekada nebuvo skiepyti nuo šios ligos, taip pat tiems, kurie buvo skiepyti, bet negavo viso skiepų kurso ar po paskutinio skiepo praėjo daugiau nei 10 metų.
Taip pat didesnė rizika susirgti šia liga yra žemės ūkyje dirbantiems asmenims, vyresniems žmonėms, nes jų tiek bendras imunitetas, tiek imunitetas stabligei gali būti susilpnėjęs. Visiems norintiems pasiskiepyti rekomenduojama kreiptis į savo gydytoją.
Sukelia raumenų spazmus
Stabligė – ūminė, dažnai mirtina infekcinė liga, kurią sukelia bakterijos Clostridium tetani išskiriamas toksinas, pažeidžiantis nervų sistemą ir sukeliantis raumenų traukulius.
„Stabligės sporos aptinkamos daugelio žinduolių (arklių, avių, galvijų, šunų, kačių, žiurkių ir kt.) taip pat ir žmonių žarnyne. Šios sporos su išmatomis patenka į dirvožemį.
Stabligės sukėlėjas, į žmogaus organizmą patekęs per burną, ligos nesukelia, tačiau pakliuvus į žaizdas – užsikrečiama šia mirtina infekcija“, – paaiškina epidemiologė.
