Senoji psichiatrija kėlė siaubą
Tamara – grynakraujė gruzinė. Sovietmečiu tėvas tarnavo kariuomenėje, buvo paskirtas į Lietuvą, čia įgijo fiziko išsilavinimą ir pradėjo dėstytojauti. Galop, šeima nusprendė įsikurti Marijos žemėje.
„Buvau visai mažytė, kai mane atsivežė. Gimiau Gruzijoje, bet šeima negali gyventi atskirai, tėtis pasiėmė mane ir mamą“, – „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“ pasakojo Tamara.
1993 m. ji baigė mokyklą, įstojo į Vilniaus universitetą ir daugiau minčių grįžti į Sakartvelą nebuvo. Tiesa, tėvų gimtinėje leido vasaras, išmoko gruzinų kalbą.
Tamara nuo ankstyvos vaikystės žinojo, kad bus gydytoja. Ją įkvėpė rentgenologe dirbusios močiutės pavyzdys, su kuria mergaitė praleido daug laiko.
„Galvojau, kad būsiu plastikos chirurgė. Dabar juokinga, bet tada atrodė, kad tai yra rimta, įdomu“, – sakė Tamara.
Nuomonė staiga pasikeitė, kai reikėjo rinktis rezidentūros kryptį. Dvasiniai ir filosofiniai ieškojimai atvedė prie psichiatrijos specialybės.
Moteris prisiminė, kad praėjusio amžiaus pabaigoje papūtė permainų vėjai. Supratimą apie psichiatriją keitė atsivėrusios durys į Vakarus, dažnos kelionės į užsienio keliones.
„Psichiatrija kėlė siaubą. Kaip studentai, mes ateidavome ir neturi rankenos, negali išeiti. Buvo noras, kad žmonės taip nebesijaustų“, – sakė Tamara.
Ji teigė supratusi, kad psichiatrinę pagalbą būtina priartinti prie paciento namų, o ne uždaryti jį didelėje ligoninėje toli nuo artimųjų.
Tamara pasakojo, kad pagal Nyderlandų pavyzdį Lietuvoje buvo įkurti 5 Krizių intervencijos centrai, kurie leido greitai reaguoti į emocines krizes, atskirti pirminę psichozę patyrusių pacientų srautą nuo lėtinių pacientų. Naujiems pacientams tai būdavusi traumuojanti patirtis.
Į ligos požymius numojo ranka
2020-ieji Tamarai buvo transformacijų metai. Ir ne tik dėl COVID-19 pandemijos. Moteris buvo priversta uždaryti privačią medicinos kliniką ir išgirdo sunkios ligos diagnozę.
Tamara sužinojo, kad serga skrandžio vėžiu, liga buvo pažengusi. Kaip medikė nepastebėjo onkologijos ženklų?
„Batsiuvys be batų“, – pripažino moteris ir paaiškino, kad buvo susitelkusi į darbinius rūpesčius. Ji patyrė daug streso ir manė, kad skrandžio skausmai – emocinės savijautos pasekmė.
„Buvo labai didelis silpnumas, nuolat skaudėjo galvą, įtampa stresas. Ir pamiegi, ir pavalgai sveikai, bet kaip yra, kad tų jėgų vis neatsiranda?
Kai judant pradėjau dusti, pasidariau kažkokia papilkėjusi, ėmiau suprasti“, – sprendimą galiausiai kreiptis į gydytojus paaiškino Tamara.
„Nesinori apie tai kalbėti minorinėm ar tragiškom natom. Kad ir kaip tai beskambėtų, iš šios dienos taško suprantu, kad man tai buvo pats geriausias patyrimas gyvenime.
Žinote, kai nustatė diagnozę, atėjo vidinis palengvėjimas. Pagaliau mano vidinė būsena ir kaip aš jaučiuosi su tuo, kas vyko išorėje, atitiko diagnozę. Pasidarė aišku, kodėl man yra taip sunku.
Į finansines ir sveikatos krizes žmonės reaguoja labai skirtingai. Tikriausiai, yra normalu išsigąsti ir supanikuoti, galvoju, greičiausiai jie ir turi taip reaguoti. Bet galbūt, kad aš buvau tokia pavargusi, mano reakcija buvo ramybė“, – pasakojo Tamara.
Įveikė šalutinius gydymo poveikius
Moteris sakė, kad liga padėjo prisiminti, kas jai iš tikrųjų patinka gyvenime. Pirma mintis buvo, kad privalo išgyventi dėl savo vaikų, kuriems tuo metu buvo 6 ir 8 metai.
„Vėliau supratau, kad tai nebuvo pagrindinė priežastis. Pagrindinė priežastis yra atrasti save. Ir vaikai, ir vyras, ir tėvai, ir draugai tave atras tik po to, kai tu save turėsi“, – sakė gydytoja psichiatrė.
Tamara svarstė patyrusi daug baimės ir nerimo, o šios emocijos būdingos žmonėms, kuriems vėliau gyvenime yra nustatomos sunkios diagnozės.
Ji tikino, kad dingo baimės ir atėjo džiaugsmas, smalsumas atrasti pasaulį. Anksčiau tikėjusi tik įrodymais grįsta medicina, moteris atsigręžė į tradicinę kinų mediciną ir ajurvedą.
Tamara pasakojo, kad Čigongas yra senovės kinų energijos valdymo sistema.
„Ji leidžia žmogui, panaudojant fizinius pratimus, kvėpavimą ir meditatyvines praktikas, palaikyti sveikatą arba atstatyti organizmą, padėti jį pagydyti“, – sakė moteris.
Ji pripažino ieškojusi būdų, kaip padidinti savo galimybes išgyventi. Kiekvienas gydymo etapas padėjo pažaboti ligą, bet turėjo ir šalutinių poveikių, kurie onkologiniams pacientams tampa rimtu iššūkiu.
„Atrandi, kad akupunktūra ir Čigongo praktikos, jei jos daromos, kai pažaida įvykusi neseniai, po chemoterapijos ciklo, tai atstato šalutinius poveikius“, – patikino Tamara.
Pasak jos, onkologine liga sergantys žmonės neretai kreipiasi į ją patarimo ir pradžia tampa gydymo šalutinių poveikių suvaldymas, atsistatymas po operacinio gydymo.
Užsienio medikai neturėjo, ką pasiūlyti
Tamara gyrė lietuvišką mediciną. Ji siuntė dokumentus į onkologijos centrus JAV ir Jungtinėje Karalystėje, bet sulaukė atsakymų, kad šie neturi ką pasiūlyti – moteris Lietuvoje gauna patį šiuolaikiškiausią gydymą.
„Niekada nepamiršiu nuostabios Kauno klinikų gydytojų chirurgų komandos. Jie man sakė: „Tamara, į operaciją turi eiti taip lyg ruoštumeisi triatlonui, turi būti stipri.“
Prisimenu, kad į ligoninę atvažiavau savo geriausios fizinės formos, kokios tik buvau kada nors gyvenime“, – juokėsi moteris.
Ji pabrėžė minčių galią. Jeigu įsikalsi į galvą, kad vėžys yra mirtina liga, nieko gero nebus. Į kiekvieną chemoterapijos procedūrą Tamara važiavo pasipuošusi, nes nusiteikė, kad kiekvienas apsilankymas didina jos šansus išgyventi.
„Šita nuostata yra viską keičianti“, – patikino Tamara.
