Tačiau NVSC specialistai primena, kad COVID-19 ligai, gripui ir kitoms ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms (ŪVKTI) būdingas tas pats plitimo kelias, o sergamumo pakilimas fiksuojamas rudens-žiemos mėnesiais.
Susirgimai fiksuojami visus metus
Atsižvelgiant į epidemiologinę COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situaciją, nuo 2022 m. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, COVID-19 liga buvo integruota į gripo ir kitų ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) epidemiologinę priežiūrą. NVSC visus metus stebi bendrą sergamumo gripu, COVID-19 liga ir kitomis ŪVKTI dinamiką.
Nuo liepos mėn. COVID-19 ligos atvejų skaičius didėjo, tik pastarąją savaitę (rugpjūčio 12–18 d.) šiek tiek sumažėjo (28-ąją savaitę – 267 atvejai; 29-ąją savaitę – 347 atvejai, 30-ąją – 648, 31-ąją – 807, 32-ąją – 1407, 33-ąją –1377).
„Europos ligų ir prevencijos centro (ECDC) 32 savaitės duomenimis, COVID-19 viruso aktyvumo didėjimas prasidėjo maždaug 6 savaitėmis anksčiau nei 2023 m. vasarą, tačiau tendencijos yra panašios. Šiuo metu sveikatos priežiūros įstaigose COVID-19 teigiamų atvejų skaičius yra didžiausias tarp 65 metų ir vyresnių asmenų, o tai rodo, kad pažeidžiamoms gyventojų grupėms vis dar gresia rizika susirgti sunkia liga.
Lietuvoje taip pat stebimas COVID-19 ligos atvejų didėjimas, kuris registruotas 4 savaitėmis ankščiau nei 2023 m. Taigi Lietuvoje stebima panaši situacija kaip ir Europoje“, – atkreipia dėmesį NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Greta Gargasienė.
Kokia COVID-19 ligos atmaina vyrauja?
Šiuo metu cirkuliuojantis SARS-CoV-2 viruso Omicron variantas BA.2.86 ir jo subvariantai (žiniasklaidoje dažnai vadinami FLiRT variantais ir apimantys linijas KP.2 ir KP.3) ir toliau dominuoja. Nėra duomenų, kad jie būtų pavojingesni, susiję su didesniu infekcijos sunkumu ar reikšmingai sumažintų vakcinos veiksmingumą.
Laikytis higienos, ypač keliaujant
Primename, kad susibūrimuose, pavyzdžiui, oro uostuose, uždaruose koncertuose, svarbu nepamiršti užkrečiamųjų ligų prevencijos priemonių.
„Labai svarbu kuo dažniau plauti rankas, jei nėra galimybės nusiplauti (muilu ir vandeniu) – jas dezinfekuoti. Taip pat svarbu laikytis kosėjimo / čiaudėjimo etiketo, neliesti paviršių, kurie gali būti užteršti virusais, nešvariomis rankomis neliesti akių, nosies ar burnos.
Pajutus į peršalimą panašius simptomus (gerklės ar galvos skausmą, nosies užgulimą ar slogą ir kt.), likti namuose arba dirbti iš namų, nekeliauti, nesilankyti žmonių susibūrimo vietose, vengti kontakto su kitais asmenimis (negalint išvengti kontakto – dėvėti medicininę kaukę ar respiratorių), kreiptis į savo šeimos gydytoją ir laikytis jo rekomendacijų“, – prevencines priemones vardija patarėja.
