Naujas švedų atliktas tyrimas rodo, kad jie patikimi ir realiomis sąlygomis.
Atlikus daugiau nei 1 200 pacientų, kuriems pasireiškė lengvi atminties sutrikimų simptomai, įtraukusią studiją, nustatyta, kad kraujo tyrimas Alzheimerio ligai nustatyti pirminės sveikatos priežiūros įstaigose yra 90 proc. patikimas.
Alzheimerio ligos diagnostika gali būti sudėtinga, nes reikia atlikti brangų galvos smegenų vaizdinį tyrimą arba paimti nugaros smegenų skysčio mėginį iš stuburo. Todėl daugeliui pacientų diagnozė nustatoma remiantis simptomais ir kognityvinės būklės vertinimu.
Švedų tyrėjai nusprendė papildomai ištirti pacientus, kurie kreipėsi į gydytoją dėl nusiskundimų atmintimi ir tradiciniais metodais nustatyta Alzheimerio liga.
Jiems atlikti klinikiniai (galvos smegenų arba nugaros smegenų skysčio) tyrimai ir paimtas kraujo mėginys.
Lundo universiteto mokslininkai Filadelfijoje (JAV) vykusioje tarptautinėje Alzheimerio asociacijos konferencijoje pranešė, kad kraujo tyrimai buvo daug tikslesni.
Šeimos gydytojų pirminė diagnozė buvo 61 proc. tiksli, o gydytojų specialistų – 73 proc.
Tuo metu kraujo tyrimo tikslumas – 91 proc., teigiama tyrimo išvadose, kurios paskelbtos žurnale „Journal of the American Medical Association“.
„Kraujo tyrimas gali 90 proc. tikslumu nustatyti, ar atminties sutrikimus patiriantis asmuo serga Alzheimerio liga“, – teigė Lundo universiteto neurologijos docentas Sebastianas Palmkvistas, vienas iš pagrindinių tyrimo autorių.
Lundo universiteto neurologijos profesorius Oskaras Hanssonas pridūrė, kad ankstyva diagnozė yra labai svarbi, nes kuriami nauji ligos progresavimą lėtinantys gydymo metodai.
„Kitas žingsnis – nustatyti aiškias klinikines kraujo tyrimo naudojimo sveikatos priežiūroje gaires“, – teigė O. Hanssonas.
Užsienyje laboratorijos pradėjo siūlyti įvairius tyrimus, kuriais galima nustatyti tam tikrus Alzheimerio ligos požymius kraujyje.
Mokslininkai džiaugiasi jų galimybėmis, tačiau šie testai dar nėra plačiai naudojami, nes gydytojai turi mažai duomenų, kuriais remdamiesi galėtų nuspręsti, kokius tyrimus ir kada skirti.
„Kokiais testais galime pasitikėti?“ – sakė Suzanne Schindler, Vašingtono universiteto Sent Luise neurologė, dalyvaujanti mokslinių tyrimų projekte, kuris gvildena šį klausimą.
Nors kai kurie testai yra labai tikslūs, „kiti yra ne ką geresni už monetos metimą“, įspėja specialistai.
Gydytojai ir tyrėjai turėtų naudoti tik tuos kraujo tyrimus, kurių įrodytas tikslumas yra didesnis nei 90 proc., sakė Alzheimerio asociacijos vyriausioji mokslo darbuotoja Maria Carrillo.
Alzheimerio liga yra labiausiai paplitusi demencijos forma, ja serga apie 7,8 mln. europiečių. Organizacijos „Alzheimer Europe“ duomenimis, iki 2050 m. šis skaičius beveik padvigubės.
Parengta pagal euronews.com inf.
