Tai atskleidė pavasarį paskelbta ataskaita, kurią lydėjo tuomečio JK premjero Rishi Sunako atsiprašymas. Nukentėjusiųjų ir jų šeimos aukų laukia piniginės kompensacijos, siekiančios nuo 665 000 iki 810 000 svarų sterlingų (nuo 791 000 iki 963 000 eurų).
Skandalas vadinamas didžiausia medicinos katastrofa per visą Anglijos Nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS) istoriją, ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į kraujo preparatų importą iš užsienio, kuriam naudotas didelės rizikos donorų, pavyzdžiui, kalinių ir nuo narkotikų priklausomų asmenų, kraujas.
„Hepatitas C – tai per kraują ir kitus biologinius skysčius perduodama infekcija, kuria buvo galima užsikrėsti ne tik perpilant kraują ir jo produktus, bet ir per nesaugias kitas medicinines procedūras, darant tatuiruotes, pedikiūro procedūras, per lytinius santykius, vartojant intraveninius narkotikus“, – paaiškino Kauno klinikų gydytojas gastroenterologas, profesorius Limas Kupčinskas.
Sovietmečiu ir Lietuvos nepriklausomybės aušroje dėl nesaugios kraujo plazmos paėmimo procedūros užsikrėsti galėjo ne tik pacientai, bet ir donorai.
Hepatito C eiga 80 proc. atvejų neturi simptomų, kol neišsivysto sunkios komplikacijos – kepenų cirozė arba kepenų vėžys. Lėtinis hepatitas C yra dažniausia kepenų transplantacijos priežastis JAV ir Europoje. Užsikrėtimo pasekmės gali pasireikšti vėlai – po 25–30 metų.
Šias grėsmes atliepia ir Pasaulinės hepatitų dienos, kuri šiemet minima liepos 28 d., šūkis: „Hepatitas negali palaukti“.
Profesorius: Lietuva pasirinko geresnę strategiją
„Įdomiausia, kad dauguma ligonių buvo užkrėsti perpilant kraują ar plazmą dar iki hepatito C viruso atradimo 1989 metais ir diagnostinio testo įvedimo į klinikinę praktiką 1992–1994 metais, todėl moralinis ir teisinis tokių didelių kompensacijų pagrįstumas diskutuotinas, – JK kilusio skandalo priežastis komentavo L.Kupčinskas. – Tiesa, atsiradus hepatito C diagnostiniams testams, jau buvo žinoma apie buvusius nesaugius kraujo perpylimus, tačiau sveikatos sistemos vadovai neorganizavo užsikrėsti galėjusių pacientų patikros.“
Profesorius atkreipė dėmesį, kad su analogiška saugumo problema anuomet susidūrė ir Lietuva. Atliktų tyrimų duomenimis, 1991–1993 metais Lietuvoje hepatito C virusu buvo užsikrėtę 7,9 proc. komercinių kraujo donorų ir 13,9 proc. komercinių kraujo plazmos donorų.
„Žinoma, nustačius infekciją šių donorų kraujas nebuvo naudojamas, o šiuo metu Lietuvoje kraujo perpylimas yra visiškai saugus“, – pabrėžė L.Kupčinskas.
2022-ųjų gegužę šalyje startavo hepatito C patikros programa, į kurią aktyviai įsijungė šeimos gydytojai. Jeigu žmogus atėjo pasitikrinti sveikatos, kartu su įprastais kraujo tyrimais šeimos gydytojas pasiūlo pasitikrinti ir dėl hepatito C. Dėl testo kreiptis gali ir pats pacientas.
Ištirta daugiau kaip 1,2 milijono Lietuvos gyventojų, išaiškinta beveik 7 tūkstančiai sergančių lėtiniu C hepatitu ligonių, kurie nukreipti gydymui pas gastroenterologus ir infektologus. „Kaip Lietuvos hepatito C patikros ir eliminacijos visuomeninės darbo grupės vadovas, didžiuojuosi, kad Lietuvoje pasirinkome žymiai racionalesnę kovos su hepatitu C strategiją“, – teigė L.Kupčinskas.
Jis paskaičiavo, kad už sumą, kuri JK bus skiriama vien tik 40–50 hepatitu užsikrėtusių asmenų kompensacijoms, Valstybinės ligonių kasos (VLK) lėšomis jau patikrinta beveik 70 proc. šalies gyventojų, gimusių 1945–1994 m. Galinis rėžis pasirinktas pagal metus, kai Lietuvoje pradėti taikyti hepatito C testai, leidę patikrinti donorų kraują.
„Galime džiaugtis, kad nepriklausomoje Lietuvoje ir būdami Europos sąjungoje mes subrendome, ir kai kada sugebame priimti labiau savalaikius ir racionalesnius sprendimus sveikatos apsaugos srityje, nei kai kurios „senosios“ demokratijos šalys“, – sakė L.Kupčinskas.
Vaistai išgydo 99 proc. pacientų
Kodėl 30 proc. žmonių per beveik 2 metus nepasitikrino? Tikriausiai, jie nesilanko pas gydytojus.
„Neišnešiotiems naujagimiams, ar esant kūdikių fiziologinei geltai sovietmečio laikais buvo nepagrįsta mada kūdikiams perpilti kraujo plazmą, albuminą, kitus kraujo produktus. Net jie galėjo užsikrėsti hepatitu C, todėl riziką turėjo ir gimę 1993–1994 m.
Tiems žmonėms dabar 30 metų ir jau gali pasireikšti pirmieji ligos požymiai“, – paaiškino L.Kupčinskas.
Skiriant šiuolaikinius vaistus hepatito C infekcijos gydymas trunka 8–12 savaičių, pasveiksta 99 proc. pacientų.
Dar viena gera žinia – nuo liepos 1 d. į kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtrauktas naujos kartos medikamentas nuo hepatito C. Taigi, šiuo metu gydytojų arsenale yra net 3 labai efektyvūs vaistai hepatitui C gydyti.
Vaistai labai brangūs – mėnesio gydymo kursas valstybei kainuoja 5-5,5 tūkst. eurų. Todėl pacientų prašoma atsakingai laikytis gydytojo nurodymų ir visiems, kuriems šeimos gydytojas nustatė kraujuje hepatito C antikūnus, nedelsiant vykti pas gastroenterologą arba infektologą tolimesniam ištyrimui ir gydymui.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) yra iškėlusi ambicingą tikslą – iki 2030 m. eliminuoti hepatito C cirkuliaciją visuomenėje.
Hepatitų alfabetas
Išskiriami 3 pagrindiniai virusiniai hepatitai, žymimi pirmosiomis abėcėlės raidėmis.
„Hepatitas A yra ūminė liga, nepereinanti į lėtinį susirgimą, užsikrėtimas įvyksta oraliniu, fekaliniu keliu. Kitaip sakant, tai yra nešvarių rankų liga“, – paaiškino L.Kupčinskas.
Lietuvoje laikomasi griežtų sanitarinės kontrolės standartų, tad hepatitas A šiais laikais mūsų šalyje nustatomas retai, virusą parsiveža iš šiltų kraštų grįžę atostogautojai. Hepatito A riziką su šeimos gydytoju aptarti derėtų tiems, kurie mėgsta valgyti žalias austres, krabus, kitas jūros gėrybes.
Sunkesni hepatito A atvejai gydomi ligoninėje, specialių vaistų nuo viruso nėra, kovojama su ligos simptomais.
Hepatitams B ir C bendra tai, kad jie perduodami per biologinius organizmo skysčius. Ypač didelė rizika, kad hepatitas B bus perduotas lytiniu keliu.
Abu virusai pereina į lėtinę stadiją ir ilgainiui gali sukelti kepenų cirozę arba kepenų vėžį.
„Lietuvoje pagrindinė problema yra hepatito C sukeltos komplikacijos. Pavyzdžiui, Kauno klinikose per metus atliekama 15–19 kepenų transplantacijų, o 40 proc. šitų atvejų naujo organo prireikia dėl hepatito C“, – paaiškino L.Kupčinskas. Hepatito B rizika ženkliai mažesnė, nes nuo 1998 metų Lietuvoje pradėtas kūdikių skiepijimas vakcina nuo šios ligos. Skiepai nuo hepatito C dar nėra sukurti.
Egzistuoja ir Lietuvoje ypač retas hepatitas D – infekcija, kuriai yra būtinas hepatito B virusas.
