„Minėtų priepuolių priežasčių tyrimai tęsiasi šimtmečius, tačiau pagrindiniai mechanizmai vis dar nėra visiškai suprantami. Pastaraisiais metais buvo gauta daug įrodymų, kad žarnyno bakterijų ir smegenų sąveika gali prisidėti prie migrenos vystymosi, tačiau reikalingi tolesni tyrimai, siekiant nustatyti tikslius mikrobiotos pokyčius, kurie sukelia negalavimą, – sako „Ortopro“ gydytoja neurologė Elona Kazlauskienė.
Tai supratus, gali būti pritaikyti nauji gydymo būdai – tokie kaip dieta ar probiotikai. Jau seniai yra pastebėtas ryšys tarp migrenos ir virškinimo trakto sutrikimų.
Pykinimas ir vėmimas yra dažni priepuolius patiriančių pacientų simptomai. Dar 2008 m. atlikti tyrimai parodė, kad galvos skausmas buvo dažnesnis asmenims, kuriems buvo refliuksas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas ir pykinimas. Be to, vis daugiau duomenų, kad didesnį migrenos dažnį patiria sergantys dirgliosios žarnos sindromu (IBS) ar celiakija.
Kadangi migrena yra tvirtai pripažinta kaip neurologinis sutrikimas, gydytojos teigimu, mintis, kad žarnyno mikrobiota gali būti susijusi su šia liga, neturėtų stebinti. Yra žinoma apie jos sąsajas su kitais neurologiniais sutrikimais – Alzheimeriu ir Parkinsonu.
„Žarnyną ir smegenis funkciškai jungia klajoklis nervas. Naujos technologijos leido mokslininkams labiau gilintis į šią sritį. Vis daugiau yra atrandama bakterijų rūšių, tiriami jų komunikacijos su smegenimis mechanizmai. Smegenys ir virškinimo traktas jungiasi specifine ašimi, kuri yra sudėtinga sistema, leidžianti bendrauti tarpusavyje.
Žarnyno ir smegenų ašis apima endokrininę ir nervų sistemas. Šis dvikryptis bendravimas reiškia, kad žarnynas gali labai stipriai paveikti mūsų nuotaiką, elgesį ir sveikatą.
Pavyzdžiui, virškinamojo trakto sutrikimas gali perduoti signalus, kurie pasireiškia nerimu arba migrena. Ir atvirkščiai – smegenų stresas gali sutrikdyti žarnyno funkcijas“, – tvirtina E. Kazlauskienė.
Daugelis mokslininkų mano, kad sveikos žarnyno aplinkos puoselėjimas gali pagerinti smegenų veiklą ir sumažinti jautrumą neurologinėms problemoms. Suprasdami ir puoselėdami tai, įgytume įrankių, kaip valdyti ir galbūt palengvinti stiprų, tvinkčiojantį galvos skausmą.
Maistas, kurį vartojame, ne tik maitina mūsų kūną, bet ir turi galią formuoti pačią žarnyno aplinką. Tai savo ruožtu neišvengiamai turi įtakos įvairiems sveikatos aspektams.
Neseniai atliktoje apžvalgoje mokslininkai pastebėjo, kad tam tikros dietos, įskaitant ketogenines, mažai riebalų turinčias, modifikuotas Atkinso ir tas, kuriose yra daug omega-3 bei mažai omega-6 riebalų rūgščių, gali būti naudingos žmonėms, sergantiems migrena.
Nors tai padrąsino tyrėjus, tačiau kol kas dar nėra pakankamai kokybiškų įrodymų, kad būtų galima padaryti tvirtas išvadas.
„Aš savo pacientams rekomenduoju vesti maisto ir aplinkos veiksnių dienoraštį. Tai gali būti labai naudinga priemonė, bandant išsiaiškinti, kurie produktai ar kiti veiksniai gali sukelti migreną, – dėsto gydytoja neurologė. – Mes turime pajausti savo kūną.
Gydytojui yra sunku trumpos konsultacijos metu išsiaiškinti visus galimus veiksnius ir duoti gyvensenos rekomendacijas. Mes galime pateikti tik bendrines rekomendacijas. Kiekvienas pacientas migreną išgyvena skirtingai, o tai, kas veikia, priklauso nuo žmogaus. Minėti priepuoliai yra sudėtinga neurologinė būklė, ir vis dėlto, yra dalykų, kuriuos galima padaryti, kad pabandytumėte valdyti skausmą“.
