Pirmoji šios publikacijos autorė – Solveiga Samulėnaitė, VU Gyvybės mokslų centro ir Pompeu Fabra universiteto (Barselona) Neurofarmakologijos laboratorijos doktorantė.
Tyrimas, kuriam vadovavo dr. Aurelijus Burokas Lietuvoje ir prof. Rafael Maldonado kartu su dr. Elena Martín-García Ispanijoje, buvo atliktas Barselonoje, bendradarbiaujant su Ispanijos, Airijos ir Japonijos institucijoms.
Tyrime nagrinėjama, kaip tam tikros žarnyno bakterijos gali daryti įtaką polinkiui į maisto priklausomybę – būseną, kuriai būdingas kompulsyvus persivalgymas „labai skaniu“, dažniausiai daug cukraus ir riebalų turinčiu maistu, galintis sukelti nutukimą ir kitas rimtas sveikatos problemas.
Kaip buvo atliktas tyrimas?
Eksperimentų metu dokt. S. Samulėnaitė su kolegomis naudojo pelių maisto priklausomybės modelį: „Tyrimo metu pelėms buvo duodamas geriamasis vanduo su dviem skirtingais prebiotikais (laktuloze arba ramnoze) ir bakterija Blautia wexlerae, kuri mokslinėje literatūroje minima kaip mažinanti nutukimo ir diabeto riziką.“
Gauti rezultatai daug žadantys: tiek naudoti prebiotikai, tiek Blautia wexlerae reikšmingai sumažino maisto priklausomybės išsivystymą, o prebiotikai padidino Blautia genties populiaciją pelių žarnyne. Pasak doktorantės, šie rezultatai parodo, kad Blautia genties bakterijos gali apsaugoti nuo valgymo sutrikimo išsivystymo.
„Mūsų tyrimas rodo, kad žarnyno mikrobiotos moduliavimas prebiotikais ar probiotikais galėtų būti potenciali kovos su maisto priklausomybe strategija“, – sako S. Samulėnaitė.
Mokslininkų grupė atliko tyrimus ir su žmonėmis, kuriems maisto priklausomybė buvo nustatoma naudojant Jeilio maisto priklausomybės klausimyną. Tyrėjai nustatė, kad priklausomybę nuo maisto turinčių asmenų žarnyne buvo mažiau Blautia genties bakterijų.
„Šis atradimas pabrėžia žarnyno mikrobiotos svarbą ir parodo, kad nesveika mityba, sukelianti mikrobiotos disbalansą žarnyne, gali būti susijusi su maisto priklausomybės išsivystymu. Gauti atkartojami rezultatai tarp pelių ir žmonių kohortų patvirtina, kad tam tikras mikrobiotos profilis reikalingas maisto priklausomybės išsivystymui, ir įrodo Blautia genties prevencinę reikšmę maisto priklausomybės išsivystymui“, – pasakoja dokt. S. Samulėnaitė.
Maisto priklausomybė: kodėl tai svarbu?
Maisto priklausomybė – neurologinis valgymo sutrikimas, susijęs su šiais laikais populiaraus greito maisto vartojimu. Šiame maiste gausu cukrų bei riebalų, kurie gali sukelti pokyčius smegenyse, matomus kitų priklausomybių atveju.
„Iš tiesų maisto priklausomybė pasižymi panašiais neurobiologiniais mechanizmais kaip ir kitos priklausomybės, todėl įvykę pokyčiai smegenyse lemia didesnį kompulsyvumą, prastesnę impulsų kontrolę, suprastėjusią atmintį ir kitus simptomus, kas apsunkina galimybę grįžti į sveiką gyvenimo ritmą“, – teigia tyrimo autorė.
Maisto priklausomybė pasireiškia tokiais simptomais kaip kompulsyvus valgymas, nepaisant sotumo jausmo ar persivalgymo sukeliamo diskomforto ir skausmo. Maisto priklausomybės paveikti asmenys, bandydami nutraukti nesveiką mitybą, gali jausti nerimą, pyktį ir padidėjusį poreikį valgyti, norėdami numalšinti jaučiamas neigiamas emocijas.
„Tačiau dėl paradokso, kad priklausomybę gali sukelti maistas, kuris yra mums gyvybiškai svarbus, ir dėl iki galo neišaiškinto maisto priklausomybės atsiradimo mechanizmo šis valgymo sutrikimas vis dar nėra oficialiai įtrauktas į Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovą. Šiuo metu vienintelis diagnostikos būdas – Jeilio maisto priklausomybės klausimynas“, – pasakoja tyrėja.
Žarnyno mikrobiotos ir smegenų ašis
Žarnyno mikrobiotos poveikis sveikatai neapsiriboja vien virškinimo sistema, bet turi svarbią reikšmę medžiagų apykaitai, nutukimui, diabetui ir net smegenų veiklai. Vis daugiau mokslinių tyrimų pavirtina mikrobiotos įtaką Alzheimerio, Parkinsono, depresijos ir netgi vystymosi sutrikimų, tokių kaip autizmas, atsiradimui.
Manoma, kad moduliuojant žarnyno mikrobiotos sudėtį būtų įmanoma užkirsti kelią įvairioms sisteminėms ir centrinę nervų sistemą veikiančioms ligoms, tokioms kaip maisto priklausomybė, arba sulėtinti jų progresavimą.
Šis mokslininkų tyrimas gali turėti didelę reikšmę visuomenės sveikatai, nes aptikta bakterija ir prebiotikai galėtų būti naudojami kaip nauja strategija nutukimo epidemijai ir susijusioms sveikatos problemoms spręsti.
„Šis tyrimas atskleidžia žarnyno mikrobiotos, kaip terapinio metodo gydant maisto priklausomybę, potencialą. Ateityje būtina atlikti tolesnius tyrimus, kad būtų išsiaiškinti tikslūs mechanizmai ir sukurtos veiksmingos mikrobiota pagrįstos gydymo ar prevencinės priemonės“, – sako dr. A. Burokas.
