Savo apmąstymus apie gyvenimą Simonas sudėjo į knygą „A Beginner's Guide to Dying“ (liet. „Pradedančiojo vadovas į mirtį“). Planuojama, kad knyga lentynose pasirodys spalį, o autorius tuomet jau turėtų būti miręs.
Interviu BBC radijui vyras papasakojo, ką suprato prieš persikeldamas į hospisą:
„Mano skausmas kontroliuojamas ir aš esu siaubingai laimingas – tai skamba keistai, bet toks laimingas nebuvau per visą gyvenimą.
Anksčiau maniau, kad verčiau mirti staiga, be jokio įspėjimo, bet žinojimas apie lėtai artėjančią pabaigą padėjo man pasiruošti ir priimti tai, kas neišvengiama.
Iš tikrųjų tai – nuostabi galimybė.
Knyga vadinasi „Pradedančiojo vadovas į mirtį“, bet noriu pasakyti, kad mėgavimasis visaverčiu gyvenimu tarsi paruošia anapusybei.
Tam tikra prasme man pasisekė, kad gyvenimas ir karjera nuvedė mane į daugybę vietų, kur mirtis yra labiau įprasta gyvenimo dalis nei tradiciniame Vakarų pasaulyje.
Visą gyvenimą dirbau humanitarinės pagalbos darbuotoju – daug dirbau Jungtinėse tautose (JT) – ir gyvenau vietose, kur mirtis ne tik egzistuoja kasdienybės antrame plane, bet ir yra neišvengiama, nuolat matoma.
Trejus metus vadovavau JT biurui Gazos ruože. Daug laiko praleidau Ruandoje, Siera Leonėje, dirbau Ukrainoje. Ten mačiau žmones, kuriems mirtis yra kasdienybės dalis – jie netenka vaikų, nežino, ar turės ką pavalgyti. Man tai davė daug.
Pastaruosius ketverius metus taip pat buvau samarietis (Britų salyne veikiančios telefoninės pagalbos linijos savanoris, red. pastaba). Kartais buvau kitame laido gale, kai žmogus užbaigia gyvenimą. Todėl manau, kad mirtis man labiau įprasta nei daugeliui kitų.
Mums visiems naudinga pamąstyti apie mirtį.
Tai nėra niūrios mintys... Supratimas, kad tai neišvengiama ir kad tai yra gyvenimo dalis, iš tikrųjų leidžia pažvelgti į gyvenimą iš perspektyvos ir padeda juo labiau mėgautis bei teikti pirmenybę svarbiems dalykams.
Mano šeima netrukus išgyvens sunkiausią dalyką savo gyvenime. Mano miela žmona Aurelija ir mano tėvai... tikiuosi, mano gera nuotaika paliekant šį pasaulį galbūt padės jiems ateinančiais metais...
Visų mūsų gyvenimai yra mažos knygelės – bet jos nėra kažkieno kito knyga. Jūs esate skyrius, puslapis ar išnaša kažkieno kito gyvenime, ir jie toliau rašys nuostabius skyrius, kai jūsų nebebus.
Šie žali daigai gali sudygti aplink sielvartą ir suteikti naują perspektyvą. Vyliuosi, kad su mano istorija susipažinę žmonės kažką iš jos pasiims.
Nereikia gyvenime būti politiku ar aktyvistu – visi mes labai daug ką keičiame.
Man labai patinka ši citata iš George Eliot knygos „Middlemarch“:
„Jos poveikis aplinkiniams buvo neapskaičiuojamai didelio masto, nes auganti pasaulio gerovė iš dalies priklauso nuo neistorinių poelgių, o tai, kad mums su jumis nėra taip blogai, kaip galėjo būti, iš dalies yra dėka tų, kurie ištikimai gyveno nematomą gyvenimą ir ilsisi nelankomuose kapuose.“
Kiekvienas iš mūsų gyvenime daro didžiulę įtaką. Dauguma filmų apie keliones rodo, kad praeityje pasikeitė viena mažytė smulkmena, o dabartyje – viskas.
Vadinasi, gali pakeisti labai daug dalykų, kurie nutiks ateityje.
Po kelerių metų visų mūsų kapai bus nelankomi, beveik visų mūsų veiksmai bus pamiršti, tačiau šypsena, kurią padovanojote kasininkei, arba geri žodžiai, kuriuos pasakėte nepažįstamajam gatvėje, vis tiek gali būti nukreipti į geresnę ateitį.
Mes visi turime tokią galimybę ir tai yra didžiulė galia. Noriu, kad visi suprastų, kokie ypatingi ir brangūs jie yra.
Man patinka lydytas sūris. Deja, nuo Šv. Kalėdų negalėjau valgyti. Chemoterapija sunaikino mano skonio receptorius, o radioterapija – seilių liaukas.
Taigi, deja, lydytas sūris ir visi patiekalai, kuriuos mėgau, nebėra valgiaraštyje.
Tačiau mano onkologas ir hospiso komanda leido man mėgautis ir mano mėgstamu vynu, ir sūrio suktinukais. Tikrai tuo pasinaudosiu ir mėgausiuosi kiekviena su šeima likusia akimirka.
Tam tikra prasme, nekantriai laukiu savo paskutinės dienos – žinoma, tai neteisingas požiūris. Bet man tai šiek tiek smalsu, esu laimingas ir pasiruošęs.
Kaip sakė Juliana iš Norvičo (Viduramžių religinė figūra, atsiskyrėlė, red. pastaba): „Viskas bus gerai, ir viskas bus gerai, ir viskas bus gerai“.
Simonas Boasas, kilęs iš Džersio salos, esančios Lamanšo sąsiauryje, ketvirtadienį ketino persikelti į hospisą, kur paskutines dienas praleis šeimos apsuptyje.
Tą rytą, kai BBC žurnalistė paskambino vyrui, jis buvo geros nuotaikos.
