Kas yra venų varikozė ir kodėl ji atsiranda?
Esant venų varikozei, venos, dažniausiai kojose, tampa padidėjusios, išsiplėtusios ir vingiuotos. Ši būklė atsiranda dėl venų vožtuvų, kurie paprastai turėtų užkirsti kelią kraujo tekėjimui atgal, tačiau vystantis ligai jie tampa silpni ir pažeidžiami. Tokiu atveju venose ima didėti kraujotakos spaudimas ir vožtuvėliai dar labiau silpnėja.
Prevencinių priemonių prieš venų varikozę praktiškai nėra – ši liga dažniausiai atsiranda dėl genetinių priežasčių. Dar jaunystėje progresuoti pradėjusi liga ilgainiui gali tapti vis labiau apsunkinanti problema.
Nors venų varikozė paprastai laikoma vyresnių žmonių liga, visgi, kaip sako Antakalnio poliklinikos angiochirurgas G. Vaitėnas, kartais į jį kreipiasi ir paaugliai, o dažniau ši liga gali būti diagnozuojama vyresnėms nei 30 metų moterims.
Venų varikozė pasižymi ne tik iššokusiomis kraujagyslėmis ant kojų, liga taip pat pasireiškia (ypač naktiniu) mėšlungiu, kojų tinimu, maudimu, skausmu, niežuliu. Simptomai dažnai išryškėja karštuoju metų laiku, ypač dienos pabaigoje.
Nėra aiškios priežasties, bet moksliniuose šaltiniuose nurodoma, kad apie 30 proc. pacientų, kuriems buvo taikytas chirurginis gydymas, venų varikozė atsinaujino. „Jei žmonėms liga atsinaujina, jie galvoja, gal buvo blogai atlikta operacija, o gal apskritai toks gydymas yra bevertis. Nėra aiškios priežasties, kodėl taip atsitinka, tačiau tokia yra statistika. Didžiajai daliai pacientų užtenka operuotis tik kartą per gyvenimą“, – sako gydytojas G. Vaitėnas.
Kiti pacientai pakartotinai bijo operuotis prisimindami gydymą prieš daugybę metų. Visgi angiochirurgas G. Vaitėnas sako, kad šiuolaikinės operacijos yra kur kas mažiau invazinės, reikia atlikti mažiau pjūvių, todėl yra mažesnis audinių pažeidimas.
„Šiais laikais po venų operacijos gijimo laikotarpis yra kur kas trumpesnis ir paprastesnis. Jau kitą dieną po operacijos galima grįžti į darbą – nesvarbu, koks jis, stovimas, sėdimas ar fizinis“, – sako gydytojas ir priduria, kad žmonės skirtingai toleruoja skausmą, tačiau jautresniems pacientams, kurių yra mažuma (apie 5–8 proc.) venų varikozės operacija kelia didesnį ar mažesnį skausmą.
„Skausmo pojūtis po operacijos gali skirtis, bet dauguma pacientų patiria mažiau skausmo nei tikėjosi ir stebisi, kad nebuvo ko baimintis“, – tvirtina kraujagyslių chirurgas.
Pasekmės įvairios
Remdamasis konsultavimo patirtimi, gydytojas pastebi, kad yra dvi pacientų grupės: vieni iškart sužinoję apie problemą imasi ją spręsti nieko nelaukdami, kiti, ypač išgirdę, kad venų varikozė vystosi lėtai, ignoruoja simptomus ir operaciją atidėlioja.
„Tiesa, kad venų varikozė progresuoja lėtai ir pati savaime nėra labai pavojinga, tačiau vyresniame amžiuje ši liga tampa vis sudėtingesnė ir kelianti vis daugiau nepatogumų, – sako gydytojas. – Vyresnio amžiaus žmones dažniausiai kamuoja ir kitos lėtinės ligos, nemažai kas turi antsvorio, judėjimas tampa apsunkintas, tad ir dėl šių priežasčių tiek operacija, tiek konservatyvus venų varikozės gydymas tampa sudėtingesnis.“
Kaip sako gydytojas, negydomos venų varikozės pasekmės gali būti skirtingos: „Vieniems venų varikozė gali kelti tik estetines problemas, kitiems ši liga sukelia odos pakitimus, tokius kaip bėrimai, kitiems tinsta kojos, jos tampa skausmingos, o blogiausiu atveju gali atsirasti sunkiai gydomos žaizdos, kurios gali tapti infekcijų vartais į organizmą ir sukelti rimtas sveikatos problemas.“
Delsiant gydytis didėja rizika išsivystyti giliųjų venų trombozei, kuri gali sukelti rimtą pavojų sveikatai. Tokiu atveju giliosiose kūno vietose, dažniausiai kojose, susidaro kraujo krešuliai – trombai – galintys užblokuoti kraujo tekėjimą per venas ir sukelti įvairių komplikacijų. Jei krešulys atsiskiria nuo venos sienelės ir keliauja į plaučius, vystosi gyvybei grėsminga plaučių embolija.
„Nesiimant venų varikozės gydymo – operacijos – situacija gali tapti vis sudėtingesne, o pagrindinė rizika yra giliųjų venų trombozė. Su amžiumi ir dėl gretutinių lėtinių ligų ši rizika didėja, – aiškina gydytojas G. Vaitėnas. – Net jei ir operaciją pavyksta sėkmingai atlikti, vėliau pacientui reikia nešioti kompresines kojines, kurios vyresnio amžiaus žmonėms sunku užsidėti, nepatogu nešioti, karšta ir pan.“
Kompresinės kojinės po operacijos yra naudojamos siekiant palengvinti gijimo laikotarpį ir užtikrinti geresnius rezultatus. Jei nėra galimybės atlikti operacijos, jos gali būti ir chirurginio gydymo alternatyva, tačiau tokios kojinės kainuoja nemažai, jas tenka keisti kas maždaug 3 mėnesius.
„Daugelis pacientų galvoja, kad kompresines kojines galės nešioti keletą metų, tačiau ganėtinai greitai jos praranda tamprumą ir kitas reikalingas savybes, todėl dažnai jas tenka keisti naujomis“, – tvirtina kraujagyslių chirurgas.
Operacijos išlaidos dengiamos PSDF lėšomis
Norint pasikonsultuoti dėl venų varikozės išlaidas dengiant Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, pirmiausia reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs būklę, paskirs siuntimą pas gydytoją specialistą. Toks siuntimas galioja bet kurioje gydymo įstaigoje, kuri yra pasirašiusi sutartį su Teritorinėmis ligonių kasomis (TLK) ir joje konsultuoja kraujagyslių chirurgas.
Vizito metu angiochirurgas vertina paciento būklę: apžiūri, užfiksuoja nusiskundimus, atlieka echoskopiją. „Atliekant echoskopinį tyrimą, patikrinamos venos ir įvertinama, kaip jos normaliai veikia. Normaliai kraujas turėtų tekėti nuo kojų į viršų, esant varikozei, kraujotaka sutrinka ir kraujas gali tekėti į visas puses“, – aiškina Antakalnio poliklinikos gydytojas G. Vaitėnas. Jei pasitvirtina venų varikozės diagnozė, su pacientu tariamasi dėl chirurginio gydymo. Atliekant operaciją taikoma vietinė arba bendra nejautra, priklausomai nuo aplinkybių, chirurginė procedūra trunka nuo 20 iki 60 minučių.
Venų varikozės operacijos atliekamos ir Antakalnio poliklinikos dienos chirurgijos skyriuje – ryte atlikus chirurginę procedūrą, jau po pietų pacientas gali vykti namo.
