Rizika susirgti Parkinsono liga didėja su amžiumi, o vyrai ja serga 50 proc. dažniau nei moterys. Kiti rizikos veiksniai: genetika, žalingas aplinkos poveikis ir buvusi smegenų trauma.
Simptomai atsiranda, kai nervinės ląstelės smegenų srityje, kuri kontroliuoja judesius, yra pažeidžiamos ir žūsta, todėl nustoja gaminti dopaminą. Dėl to pasireiškia drebulys, raumenų sustingimas, sulėtėja judesiai, sutrinka pusiausvyra ir koordinacija, taip pat atsiranda emocinių sunkumų bei virškinamojo trakto sutrikimų.
Ankstesni tyrimai parodė, kad žarnyno mikrobiotos pusiausvyros sutrikimas gali prisidėti prie Parkinsono ligos išsivystymo.
Naujas tyrimas, kurio metu buvo analizuojama Parkinsono liga sergančių ir ja nesergančių žmonių mikrobiota, parodė, kad sergantiesiems šia liga pastebimai sumažėja bakterijų genų, kurie gamina riboflaviną (vitaminą B2) ir biotiną (vitaminą B7).
Tyrimas, kuriam vadovavo Nagojos universiteto Medicinos aukštosios mokyklos Japonijoje mokslininkai, paskelbtas žurnale „npj Parkinson’s Disease“.
Ką tyrė mokslininkai?
Tyrėjai, atlikę išmatų analizę, ištyrė 94 Parkinsono liga sergančių žmonių ir 73 kontrolinių asmenų iš Japonijos žarnyno bakterijų genomus.
Savo rezultatus jie palygino su JAV, Vokietijoje, Kinijoje ir Taivane atliktų tyrimų duomenimis. Tyrėjai nustatė žarnyno mikrobiotos skirtumus skirtingose šalyse ir tarp žmonių, kurie serga Parkinsono liga, ir tų, kurie ne.
Nepriklausomai nuo žarnyno mikrobiotos bakterijų rūšies, Parkinsono liga sergančių žmonių žarnyno mikrobiotoje buvo pastebimai sumažėję B grupės vitaminų – riboflavino ir biotino – biosintezės bakterijų genai.
Tiek riboflavinas (B2), tiek biotinas (B7) yra būtini angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitai į gliukozę, kuri naudojama energijai gauti, stiprina imuninės sistemos veiklą ir pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis.
Toksinai lengviau patenka į kraują
Neurouždegimas yra pagrindinis Parkinsono ligos požymis. Mokslininkai mano, kad prie jo prisidėti gali riboflavino ir biotino trūkumas.
„Manau, svarbu pabrėžti, kad šiame tyrime nebuvo matuojamas biotino ar riboflavino kiekis išmatose ar kraujyje. Autoriai nustatė, kad sumažėjo bakterijų genų, atsakingų už šių molekulių sintezę“, – pažymėjo tyrime nedalyvavęs Emorio universiteto Medicinos mokyklos Ląstelių biologijos katedros docentas daktaras Timas Sampsonas.
Tyrėjai nustatė, kad B2 ir B7 sintezės genų sumažėjimas buvo glaudžiai susijęs su trumpųjų grandinių riebalų rūgščių ir poliaminų sumažėjimu išmatose sergant Parkinsono liga. Abi medžiagos dalyvauja žarnyno gleivių gamyboje.
Jei sumažėja žarnyno gleivių barjeras, žarnynas tampa pralaidesnis, todėl toksinai gali patekti į kraują. Tyrėjai daro prielaidą, kad dėl to gali sustiprėti neurouždegimas.
T.Sampsonas paaiškino, kaip šie pokyčiai gali prisidėti prie Parkinsono ligos simptomų atsiradimo:
„Vis labiau įsitikiname, kad Parkinsono liga sergantiems žmonėms padidėjęs uždegimas, o prie to gali prisidėti ir žarnyno aplinka. Tiesa, nors šie vitaminai yra susiję su naudingomis imuninėmis reakcijomis, mes nežinome, ar jų trūkumas prisideda prie Parkinsono ligos uždegimo.“
Ir kas iš to?
Šiame tyrime pabrėžiamas ryšys tarp žarnyno mikrobiomo, medžiagų apykaitos ir nervų sistemos, tačiau, kaip pažymėjo T.Sampsonas, rezultatai nėra pakankami, kad būtų galima siūlyti klinikinės praktikos pokyčius, pavyzdžiui, patarti pacientams vartoti vitaminų B2 ir B7 papildus.
„Manau, kad šie duomenys yra gerokai per ankstyvi, kad jais būtų galima pagrįsti terapines intervencijas. Jie išryškina vieną iš daugelio būdų, kaip žarnyno mikrobiomas gali prisidėti prie Parkinsono ligos“.
Bet kokie maisto papildai turėtų būti vartojami tik patarus gydytojui.
Dažniausiai Parkinsono liga gydoma vaistu, kuris didina cirkuliuojančio homocisteino kiekį. Todėl daugelis ekspertų rekomenduoja vartoti multivitaminus, nes dėl gydymo reikės kompensuoti folio rūgšties, vitaminų B12 ir B6 trūkumus.
„Vitaminų keitimas taip pat gali sukelti nenumatytų nepageidaujamų poveikių, todėl tai turėtų daryti sveikatos priežiūros specialistas. Šiuo metu nėra jokių konkrečių rekomendacijų dėl vitaminų B2 ir B7 pakeitimo sergant Parkinsono liga“, – pridūrė jis.
Tačiau T.Sampsonas teigiamai įvertino tai, kad šis tyrimas papildė įrodymus apie mikrobiomo vaidmenį sergant Parkinsono liga:
„Šie duomenys iš tiesų pateikia tam tikrų patikrinamų hipotezių ir papildo vis daugiau žinių apie tai, kad žarnyno mikrobiomas gali turėti įtakos Parkinsono ligos aspektams“, – naujausią tyrimą įvertino T.Sampsonas.
Parengta pagal „Medical News Today“ inf.
