Tiesa, mokslininkai aktyviai vykdo tyrimus, nes įminę Lietuvai tekusios negandos mįslę galėtų pasiūlyti prevencinių priemonių mažinant inkstų vėžio sergamumą.
Antai gegužę prestižiniame mokslo žurnale „Nature“ buvo publikuoti gausaus tarptautinio mokslininkų kolektyvo 7 metus vykdyto inkstų vėžio mutografijos tyrimo rezultatai. Tarp straipsnio autorių – Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) ir Nacionalinio vėžio instituto mokslininkės prof. Sonata Jarmalaitė ir dr. Rasa Sabaliauskaitė.
Nors vien Lietuvoje inkstų vėžiu kasmet suserga apie 800 žmonių, bet pasaulyje dėmesys į šią ligą atkreiptas gana neseniai.
Birželio 20-ąją minima Pasaulinė inkstų vėžio diena. Tačiau tai – nauja tradicija, pradėta tik 2017 m. Palyginimui, spalis krūties vėžio žinomumo mėnesiu tapo dar 1985 m.
3 klasikiniai inkstų vėžio simptomai
Pasak gydytojų, svarbiausia, kad ligos simptomus pastebėję žmonės nedelstų kreiptis į medikus.
„Klasikinė simptomų triada: juosmens skausmas, kraujas šlapime, čiuopiamas navikas juosmens srityje“, – pagrindinius inkstų vėžio požymius lrytas.lt yra įvardijusi Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytoja onkologė chemoterapeutė Jolita Asadauskienė.
Tai – pažengusio inkstų vėžio simptomai, ankstyvose stadijose žmogus ligos išvis nepastebi.
Rūkymas, nutukimas, arterinė hipertenzija, policistinė inkstų liga, paveldimumas – didžiausią įtaką turintys veiksniai, kurie skatina inkstų vėžio atsiradimą.
Kaip ir daugelio ligų, inkstų vėžio riziką didina paveldimumas. Jeigu turite arba turėjote inkstų vėžiu sergantį giminaitį, reikėtų į tai atkreipti dėmesį.
Pasirodo, kad liga labiau būdinga vyrams, o didžiausiu sergamumu pasižymi 65–74 metų amžiaus grupė.
„Atliktas tyrimas, kuriame lyginti vyrai ir moterys, kuriems diagnozuotas tos pačios stadijos inkstų vėžys. Ligos eiga vyrams buvo prastesnė. Peršasi išvada, kad tai susiję su hormonų veikla“, – lrytas.lt yra pasakojusi VU GMC ir NVI mokslo darbuotoja Raimonda Kubiliūtė.
Pagrindinė ankstyvo inkstų vėžio gydymo priemonė yra chirurginis naviko pašalinimas, nes liga atspari chemoterapijai. Tačiau net ir pažengusios ligos diagnozė nėra mirties nuosprendis, ramina gydytojai.
Atsiranda vis naujų sisteminio gydymo galimybių. Onkologai gali pasiūlyti imunoterapiją ir kitus gydymo metodus, kurie prailgina gyvenimą. Toks gydymas yra mažiau agresyvus, žmogus gali jaustis kokybiškiau.
