Didesnę riziką susirgti šia liga turi 20–30 metų moterys ir 60–70 metų vyrai. Miastenija gali pasireikšti ir sergančių moterų naujagimiams, kadangi mamos kraujyje esantys antikūnai per placentą patenka į vaisiaus kraują.
Indrė Banaitytė-Baleišienė, Kauno klinikų Neurologijos klinikos gydytoja neurologė, sako, kad pagrindinis pacientų įvardijamas simptomas – raumenų silpnumas.
„Pacientams ilgainiui pasireiškia springimas dėl rijimo raumenų silpnumo, sunkumas kalbėti dėl liežuvio, gerklų silpnumo, dvejinimasis ir sutrikęs matymas dėl akių judinamųjų raumenų silpnumo, sunkumas eiti dėl raumenų silpnumo, sumažėjusi ištvermė ar net dusulys“, – miastenijos simptomus vardija gydytoja neurologė.
Nustatyti miasteniją padeda detali ligos istorija ir atliekamas neurologinis ištyrimas.
„Įvertinama pacientų raumenų jėga, refleksai, jutimai ir nuovargio reakcijos. Sunkiosios miastenijos diagnozės nustatymui svarbūs kraujo ir elektroneuromiografijos (nervų laidumo) tyrimai. Be to, gali būti atliekama krūtinės ląstos kompiuterinės tomografijos tyrimas“, – pasakoja I. Banaitytė-Baleišienė.
Gydytoja neurologė pastebi, kad kiekvienas ligos atvejis yra unikalus, tad taikomas individualizuotas gydymas pagal kiekvieną pacientą.
„Dalis pacientų ligos simptomus kontroliuoja vartodami vaistus simptomų mažinimui. Vaistai pagreitina nervinio impulso plitimą, tad raumenų veikla palengvėja ir sumažėja jų nuovargis.
Šie vaistai turi būti naudojami reguliariai“, – akcentuoja I. Banaitytė-Baleišienė.
Birželis visame pasaulyje yra miastenijos žinomumo mėnuo, kurio metu siekiama supažindinti visuomenę su šios retos ligos simptomais ligos sukeliamais sunkumais.
Skaičiuojama, kad pasaulyje miastenija serga apie 700 tūkst. žmonių, o Lietuvoje gali būti 500–800 žmonių, turinčių šią ligą.
Nuolatos Kauno klinikų Nervų ir raumenų ligų centre yra gydomi ir prižiūrimi daugiau nei 400 pacientų, kuriems nustatyta miastenija.
