„Žinome, kad tai neurodegeneracinių ligų, tokių kaip Parkinsono liga ir demencija, požymis, – sakė pagrindinis „Journal of the American Heart Association“ paskelbto tyrimo autorius, Mičigano valstijos universiteto (JAV) profesorius Hongleius Chenas. – Tai paskatino ištirti, kaip uoslės problemos gali būti susijusios ne tik su neurodegeneracija, bet ir kitomis ligomis.“
Senstant žmonėms neretai ima silpti uoslė. Tyrimai rodo, kad beveik 1 iš 4 pastebi uoslės pablogėjimą iki 50-ies metų, o sulaukus 80-ies metų – daugiau nei pusė.
Praradus gebėjimą tinkamai užuosti kvapą, gali nukentėti valgant patiriamas malonumas ir padidėti pavojus sveikatai dėl tokių priežasčių, kaip sumažėjęs gebėjimas pastebėti sugedusį maistą ar užuosti dujų nuotėkį.
Ankstesniuose tyrimuose teigta, kad prasta uoslė gali būti ankstyvas kognityvinių funkcijų praradimo požymis, tai gali būti susiję su prastesniais bendraisiais kognityviniais gebėjimais, atmintimi ir kalba.
Įrodyta, kad uoslės sutrikimas leidžia prognozuoti Parkinsono ligą ir yra laikomas ankstyvuoju Alzheimerio ligos simptomu.
Taip pat nustatyta, kad uoslės funkcijos sutrikimas leidžia prognozuoti, kad žmogus mirs per 10 metų.
Kadangi demencija ir Parkinsono liga lemia tik 22 proc. mirtingumo padidėjimo, susijusio su prastu uoslės pojūčiu, naujojo tyrimo autoriai suabejojo, ar uoslės disfunkcija gali būti kitų sveikatos problemų požymis.
Amerikiečiai tyrėjai analizavo 2 537 žmonių, dalyvavusių Nacionalinio senėjimo instituto tyrime, duomenis. Kai 1997 ir 1998 m. buvo įtraukti į tyrimą, jo dalyviai buvo gerai funkcionuojantys 70–79 metų amžiaus suaugusieji, gyvenę Pitsburgo ir Memfio apylinkėse, Tenesio valstijoje.
Vėliau tikrintas dalyvių uoslės pojūtis, stebėjimai truko iki 12 metų arba iki tol, kol jiems diagnozuota širdies ir kraujagyslių liga arba jie mirė.
Tyrėjai ieškojo ryšio tarp prastos uoslės ir širdies smūgio, insulto, krūtinės anginos, mirties nuo išeminės širdies ligos ar širdies nepakankamumo, kuris pasireiškia, kai širdis nepakankamai gerai pumpuoja kraują.
Kvapo pojūčio testo metu dalyviai turėjo atpažinti 12 kvapų iš keturių galimų atsakymų sąrašo. Už kiekvieną teisingą atsakymą buvo skiriama po vieną balą, galimas bendras rezultatas – nuo 0 iki 12 balų.
Jei žmogus surinko 8 ar mažiau balų, buvo laikoma, kad jo uoslė yra prasta.
Atlikus naująją analizę nustatyta, kad sutrikus uoslei rizika susirgti staziniu širdies nepakankamumu buvo maždaug 30 proc. didesnė nei tiems, kurių uoslė buvo gera.
Tačiau nebuvo pastebėtas ryšys tarp uoslės sutrikimo ir kitų kraujotakos ligų bei insulto.
H.Chenas teigė, kad lieka neaišku, ar prasta uoslė gali prisidėti prie širdies nepakankamumo išsivystymo, ar tik jį prognozuoti.
„Man įdomu, ar uoslės praradimas yra kito fiziologinio proceso biožymuo, – sakė tyrime nedalyvavusi Indianos universiteto sveikatos klinikos gydytoja kardiologė Khadijah Breathett. – Nelabai logiška, kad kvapo praradimas gali sukelti širdies nepakankamumą.“
Iš daugelio širdies nepakankamumą sukeliančių priežasčių pagrindinė yra širdies ligos, paaiškino K.Breathett.
„Šiame tyrime uoslės praradimas nebuvo susijęs su koronarine širdies liga, o tai verčia mane šiek tiek labiau susimąstyti apie pastebėtą ryšį.“
K.Breathett taip pat svarstė, ar galima ko nors pasimokyti iš žmonių, kurie prarado uoslę dėl COVID-19 infekcijos. Kai kuriems žmonėms šis simptomas gali išlikti kelias savaites ar ilgiau. Tyrime analizuoti duomenys, surinkti iki COVID-19 pandemijos.
„Šis tyrimas neįrodo priežastinio ryšio, tačiau jis gali nurodyti naują kryptį“, – sakė kardiologė.
Parengta pagal American Heart Association News inf.
