Per pastarąjį dešimtmetį tyrėjai ypatingai susidomėjo miego prigimtimi ir jo funkcija. Naujos technologijos leidžia pažvelgti, kas vyksta smegenyse miego metu. Štai keletas didžiausių pastarojo meto pasiekimų miego mokslo srityje.
1. Papildomos žinios apie sapnus, kai žmogus supranta, kad miega
Neuromokslinis sapnų tyrinėjimas – ant bangos.
2017 m. JAV tyrėjai reguliariai žadino jo dalyvius nakties metu ir klausinėjo, ką jie galvojo prieš pat žadintuvo skambutį. Kartais žmonės negalėjo prisiminti jokių sapnų. Tuomet tyrimo komanda stebėjo, kas vyko dalyvio smegenyse likus kelioms akimirkoms iki pabudimo.
Prisimintas sapnų turinys buvo susijęs su padidėjusiu aktyvumu užpakalinėje karštojoje zonoje – smegenų srityje, glaudžiai susijusioje su sąmoningu suvokimu. Stebėdami šią zoną realiuoju laiku, tyrėjai galėjo nuspėti, ar sapnų patirtis bus, ar ne.
2021 m. atlikto tyrimo metu buvo nustatytas abipusis ryšys tarp sapnuojančiojo ir tyrėjo. Jo metu dalyviai pranešdavo tyrėjui, kad sapnuoja, judindami akis pagal iš anksto sutartą schemą.
Tyrėjas skaitė duodavo paprastą matematikos užduotį (pavyzdžiui, kiek gauname iš aštuonių atėmę šešis?) Sapnuojantysis į šį klausimą galėjo atsakyti akių judesiais. Neįtikėtina, bet žmonės pateikdavo teisingus atsakymus.
Tyrėjai, norėdami įsitikinti, ar dalyviai tikrai miegojo, naudojo polisomnografiją, kurios metu stebimos kūno funkcijos, pavyzdžiui, kvėpavimas ir smegenų veikla miego metu.
Dėl šių atradimų sapnų tyrėjai džiaugiasi „interaktyvaus sapnavimo“, pavyzdžiui, įgūdžių lavinimo ar problemų sprendimo sapnuose, ateitimi.
2. Mūsų smegenys miegodamos atkuria prisiminimus
Šiemet sukanka šimtas metų, kai pirmą kartą buvo įrodyta, kad miegas gerina mūsų atmintį. Tačiau 2023 m. naujausių tyrimų apžvalga parodė, kad dieną susiformavę prisiminimai atsinaujina mums miegant. Mokslininkai tai nustatė naudodami mašininio mokymosi metodus miegančių smegenų turiniui „iššifruoti“.
Nustatyta, kad mokant algoritmus atskirti skirtingus prisiminimus budrumo metu, galima pastebėti, kad miegančiose smegenyse vėl atsiranda tie patys neuroniniai modeliai. Kitame tyrime nustatyta, kad kuo daugiau kartų šie modeliai vėl atsiranda miego metu, tuo didesnė nauda atminčiai.
Kitais metodais mokslininkams pavyko atgaivinti tam tikrus prisiminimus, dalyviui miegant atkartojant su atitinkamu prisiminimu susijusius garsus. Eksperimentas parodė, kad, kai dalyvių atmintis buvo tikrinama po miego, jie prisiminė daugiau tų stimulų, kurių garsai buvo atkuriami miego metu, palyginti su kontroliniais stimulais, kurių garsai nebuvo atkuriami.
3. Miegas padeda išlaikyti sveiką protą
Dėl miego trūkumo jaučiamės blogai. Laboratoriniai miego trūkumo tyrimai, kurių metu tyrėjai dalyviams neleidžia miegoti naktį, buvo derinami su funkciniu smegenų magnetinio rezonanso skenavimu. Tai padėjo susidaryti išsamų neišsimiegojusių žmonių smegenų vaizdą.
Šie tyrimai parodė, kad miego trūkumas smarkiai sutrikdo įvairių smegenų tinklų ryšį. Pokyčiai apima ryšio tarp smegenų sričių, atsakingų už kognityvinę kontrolę, susilpnėjimą ir smegenų sričių, susijusių su grėsmių ir emocijų apdorojimu, sustiprėjimą.
To pasekmė – miego trūkumo kamuojamoms smegenims blogiau sekasi įsiminti naują informaciją, valdyti emocijas ir slopinti įkyrias mintis. Neišsimiegoję galite net būti mažiau linkę padėti kitiems žmonėms.
4. Miegas apsaugo nuo neurodegeneracinių ligų
Nors su amžiumi natūraliai miegame mažiau, daugėja įrodymų, kad miego sutrikimai ankstyvuoju gyvenimo laikotarpiu didina demencijos riziką.
Vienas iš Alzheimerio ligą lemiančių mechanizmų yra medžiagų apykaitos atliekų – beta-amiloido – sankaupos. Neseniai paaiškėjo, kad gilus, netrikdomas miegas padeda išplauti šiuos toksinus iš smegenų.
Tyrimais įrodyta, kad miego trūkumas padidina beta-amiloido kaupimosi tempą su atmintimi susijusiose smegenų dalyse, pavyzdžiui, hipokampe.
5. Galime suprojektuoti miegą
Moksliniai tyrimai pateikia atsakymų, kaip geriau išsimiegoti ir padidinti miego naudą.
Pavyzdžiui, Europos miego tyrimų draugija ir Amerikos miego medicinos akademija rekomenduoja kognityvinę elgesio terapiją nemigai gydyti (CBT-I). Ji veikia nustatant nemigą sukeliančias mintis, jausmus ir elgesį, kuriuos vėliau galima pakeisti, kad būtų lengviau užmigti.
2022 m. CBT-I programėlė tapo pirmąja skaitmenine terapija, kurią Anglijos nacionalinis sveikatos ir priežiūros kompetencijos institutas rekomendavo taikyti gydymui.
Šios intervencijos gali pagerinti ir kitus mūsų gyvenimo aspektus. Nustatyta, kad miego pagerinimas taikant CBT-I sumažino depresijos, nerimo, graužaties ir streso simptomus.
Parengta pagal „Conversation“ inf.
