Pasak vilniečio Vlado, labai svarbu žmogiškas santykis ir geras jausmas gydytojo kabinete, kuris lieka atmintyje ir gydymo.
Medikų ištarti paprasti žodžiai lydi per gyvenimą
Pirmą kartą PSA tyrimą vilnietis Vladas profilaktiškai pasidarė būdamas keturiasdešimt penkerių.
„Tėvas buvo sirgęs prostatos vėžiu, pasitaikė proga – lydėjau seserį į privačią kliniką, tai ir pasidariau. PSA lygis buvo normalus. Niekada nesureikšminau vėžio profilaktikos, per darbus ir veiklas neradau laiko tikrintis prevenciškai, o susirgęs po daug metų nepatyriau streso kai teko gydytis – bendradarbiams mano diagnozė pasirodė baisesnė nei man pačiam“, – ramiai pasakoja šešiasdešimt penkerių metų vyriškis.
Vladas prisimena ir tiksliai cituoja tas medikų frazes, kurias įsiminė ir kurios jam leido ramiai ir oriai keliauti per ligą. „Man atrodė, kad vėlokai kreipiausi į onkologus, bet kai pradėjus spindulinį gydymą PSA lygis netrukus sumažėjo beveik iki normos, paklausiau gydytojo, ką tai reiškia. Taip turi būti, atsakė jis: pas mus atėjai pačiu laiku“, – šypsosi Vladas.
Ir dar vieną mielą įspūdį papasakoja. „Atvykus spindulinės terapijos procedūroms tave sutinka radiologijos technologės, simpatiškos ir mielos moterys. Su jomis per tas kelias savaites susidraugauji. Viena iš jų pasakė, jog, deja, kai baigsis procedūros, daugiau ir nebepasimatysim: turime labai modernią įrangą, ji sunaikins visas vėžines ląsteles, daugiau gydymo jums neprireiks“, – maloniais prisiminimais dalijasi Vladas.
Pasak vyriškio, tokie paprasti žodžiai labiau įsimintini ir lydi per gyvenimą ženkliai ilgiau, nei tiksli diagnozė, ligos stadija ar gydymo būdo pavadinimas. „Labai svarbu žmogiškas santykis, savitarpio pagarba, geras jausmas gydytojo kabinete, tada ir gydytojo paprastai pasakyta frazė „turite vėžį“, nesuskamba laidotuvių varpais ir nesukelia sunkiai įveikiamo streso“, – sako Vladas.
Tėvo dieną – onkologų pastangos, kad vyrai jaustųsi komfortabiliai
Artėjant Tėvo dienai kalbamės su NVI direktoriaus pavaduotoju klinikai, gydytoju urologu dr. Mariumi Kinčiumi ir NVI Dienos chirurgijos skyriaus vedėju, gydytoju chirurgu doc. dr. Audriumi Dulsku.
Pasak dr. M. Kinčiaus, šiuolaikinė medicina keičiasi, tobulėja ne tik technologijos, bet ir vadyba, moksliniais įrodymais pagrįsta vėžio profilaktika, vis labiau svarbūs tampa žmonių santykiai ir jausena medicinoje.
„Šiandien siekiamybė yra ta, kad vyras, atėjęs į patikros programą, jaustųsi vyru. Labai svarbu, kad nesijaustų pacientu – patikroje žmogus juk nėra pacientas. Žmogus, atėjęs į gydymo įstaigą profilaktiniams patikrinimams turi jaustis komfortabiliai, neturi patirti jokio streso. Dėl to reikia pasistengti minimalizuoti apsilankymus gydymo įstaigose,“ – sako dr. M. Kinčius.
Į klausimą, kaip tą padaryti, dr. M. Kinčius atsako: labai paprastai – patikras reikėtų perkelti arčiau namų. „PSA tyrimą atliekantys vyrai neišvengiamai turi ateiti iki poliklinikos, nes tyrimas atliekamas iš veninio kraujo. O štai pokyčiai Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje sukėlė nemažai skeptiškų nuomonių.
Kai buvo paskelbta, kad testai šioje programoje dalyvaujantiems bus paštu siunčiami į namus, pasigirdo gausybė nepatenkintų nuomonių – nesupras, nepasidarys testo, bijos ir taip toliau. O juk tai labai gerai, kadangi žmogui nereikia eiti į gydymo įstaigą. Namuose juk galima puikiausiai pasidaryti slaptojo kraujo išmatose testą, jį įsivertinti, namuose žmogus jaučiasi daug laisviau, daug priimtiniau“, – sako dr. M. Kinčius.
Doc. dr. Audrius Dulskas mano, jog pokyčiai storosios žarnos patikros programoje padaryti dėl to, kad programa neveikia.
„Žmonės neateina į profilaktinę patikrą, todėl galvojama, kad bus patogiau gauti testą tiesiai į namus. Aš visgi manau, kad vis dar daugelis galvoja, kad patikra – tai iš karto kolonoskopija. O taip nėra – pirma testas ir tik jeigu jis teigiamas, žmogus siunčiamas kolonoskopiniam ištyrimui.
Pritariu, kad vyrai turi jaustis vyrais, bet nuo mažens formuojamas neverkiančio vyro įvaizdis turi, sakyčiau, ir neigiamų pasekmių. Vyrui neturi būti gėda pasakyti, kad jam skauda, kad jis eina profilaktiškai pasitikrinti. Neturėtų vyras bijoti pasiskųsti, pasiguosti“, – sako doc. dr. A. Dulskas.
Pasak docento, vyrai visgi yra kitokie. „Vyrai dažnai būna kaip vaikai. O keisti esamą situaciją reikėtų iš esmės: nuo mažų dienų, nuo mokyklos. Juk jaustis vyru, tai reiškia ir pasirūpinti savimi, nenumoti ranka į sveikatos pokyčius. Kad vyrai nebijotų ateiti patys, kad jų neatvestų artimieji už rankos“, – sako doc. dr. A. Dulskas.
„Grįždamas prie patikros programos, noriu atkreipti dėmesį į tai, kad kolonoskopijos procedūra atliekama šiuolaikiškai įrengtuote skyriuose, kur dirba kvalifikuoti medikai. Procedūra atliekama naudojant šiuolaikišką įrangą, žmogui sudarytos sąlygos jaustis oriai, patogiai, jis gauna vienkartinius šortus, procedūra atliekama su bendra nejautra.
Žinoma, pasirengimas procedūrai šiek tiek kitoks, nei paimti kraują iš venos PSA lygio nustatymui. Šiek tiek pasikeičia darbo ritmas, dieną prieš procedūrą reikia koreguoti mitybą ir tiksliai laikytis gydytojo nurodymų.
Tėvo dienos proga palinkėčiau vyrams nustoti būti vaikais, patiems tikrintis ir būti atsakingiems už savo sveikatą“, – linki doc. dr. A.Dulskas.
Profilaktinės patikros nauda akivaizdi
Pakalbintas aštuntą dešimtį įpusėjęs Augustas, linki visiems vyrams tikrintis, kai tik yra galimybė. „Kad paskui nebūtų blogiau, kai liga taps uždelsta. Man pačiam storosios žarnos vėžys aptiktas per prevencinę programą, kai pasitikrinti pakvietė šeimos gydytoja. Man buvo atliktas slapto kraujavimo išmatose testas, jis buvo teigiamas, man atliko kolonoskopiją ir paaiškėjo, kad sergu vėžiu. Vyrai, jeigu tik yra galimybė, skubėkite tirtis prevenciškai,“ – sako Augustas.
Algimantas (68 m.), besigydantis NVI, pamena, jog visada dalyvaudavo prevencinėse vėžio patikros programose – ir prostatos, ir storosios žarnos.
„O jeigu ką nors skauda, stengiuosi nekentėti ir einu pas gydytoją. Manau, kad vyrai privengia rūpintis savo sveikata. Galvojau, aj, praeis, nieko rimto, dar stikliuką išgeria kaip vietinės reikšmės vaistą ir galvoja, kad viskas čia gerai bus. Dalyvaukite prevencinėse programose, o ne laukite, kol vėžys taps 4 stadijos. Naudokitės proga, tikrinkitės sveikatą, ypač, vyresni. Niekas kitas jūsų sveikata nepasirūpins, kaip jūs patys,“ – palinkėjo vyrams Algimantas.
Esminė žinutė – kad vyras jaustųsi vyru
Stipriajai lyčiai skirtos dvi programos – prostatos ir storosios žarnos vėžio, planuojama ir plaučių vėžio profilaktinės patikros programa.
„Dar kartą pasikartosiu: kad vyrai jaustųsi tose programose komfortabiliai ir profilaktinė patikra nesukeltų streso. Mes gal per daug gąsdiname žmones ir per gąsdinimą verčiame juos ateiti pasitikrinti. Turi mūsų sąmonėje atsirasti poreikis, noras, valia pasitikrinti profilaktiškai. Vyrai tirtis turi ateiti ne žmonų, vaikų, baimės verčiami. Jie turi ateiti sąmoningai ir jaustis oriai“, – samprotauja dr. M. Kinčius.
„Ar mes gydytojai, padarome viską, kad žmogus jaustųsi oriai? Gydytojų auklėjimas, gydytojų kartų pasikeitimas atneš ir šiuos pokyčius. Nuolatinė edukacija, vykdoma diena iš dienos, metai iš metų, tikiu, pakeis ir visuomenės sąmonę. Štai kalbamės ir su gimnazistais. Su Nacionaline krūties ligų asociacija ir Lietuvos urologų draugija pradėjome projektą „Onkologai pas gimnazistus“. Ir ką matome? Jauni žmonės jau neturi nei lytinių organų stigmatizmo, nei baimių atvirai šnekėtis apie tai, ką jaučia, kas neramina, kas įdomu, jau žino savo šeimų istorijas, žino apie paveldėtos vėžio rizikos grėsmes. Visuomenė keičiasi, jaunoji karta kitokia, laisvesnė nuo buvusių mitų ir tabu.
Dėl save žalojančių įpročių? Nėra greičiausiai šventų žmonių... Bet išskirčiau vienareikšmiškai fizinį aktyvumą. Tik fizinis aktyvumas turi būti adekvatus. Pasakyčiau dar paprasčiau – vyrai privalo susirasti laiko ir sau. Sportui, laisvalaikiui, savišvietai, mokymuisi. Nuo seno gaji neteisinga tradicija, jog vyrui gali krauti viską, jis kaip arklys paveža. Na, gal šiuolaikinių vyrų jau yra ir kitokių, nesutinkančių su darbinio arklio metafora.
Žinoma, labai svarbu sveika mityba. Tad pasitikdami Tėvo dieną, prisiminkime – vyras turi jaustis vyru, ne pacientu. Ir turi rasti laiko sau“, – pabrėžia dr. M. Kinčius.
