Jei lietuviai prieš vykdami į tropinius kraštus skiepijasi nuo virusų, kuriuos perneša uodai, tai į Lietuvą atvykstantiems turistams, jei jie ketina važiuoti į gamtą, patariama skiepytis nuo erkinio encefalito.
„Kodėl Lietuvą myli erkės? Čia nepaprastai geros sąlygoms joms išgyventi ir veistis. Turime žalius miestus, daugiau nei trečdalį teritorijos apima želdynai, miškai“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyr. specialistė Milda Žygutienė.
Ji pridūrė, kad erkės nėra išrankios maistui. Jos siurbia visų šiltakraujų gyvūnų kraują – nuo smulkių graužikų iki stirnų, briedžių ir elnių.
„Erkėms užtenka veisyklų, užtenka maisto, tai – primityvus sutvėrimas, nepaisant to, darantis didžiulę žalą mūsų sveikatai“, – pasakojo M.Žygutienė.
Pasitaiko mirties atvejų
NVSC specialistė pastebėjo, kad į erkių keliamą pavojų rimčiau pažvelgia žmones, kurių artimoje aplinkoje pasitaiko užsikrėtimų šių parazitų pernešamomis ligomis.
„Liga yra klastinga ir sunki. Virusą mes gauname per erkės įkandimą, retais atvejais – nepasterizuotą ožkų pieną. Žmonės jį laiko panacėja nuo visų ligų. Jeigu norite jį gerti, pasiskiepykite nuo erkinio encefalito ir galėsite tą daryti drąsiai“, – teigė M.Žygutienė.
Tiesa, pasitaiko besimptomių erkinio encefalito atvejų, bet tie žmonės, pasak specialistės, yra laimės kūdikiai, kurių būna labai mažai.
„Tie, kurie serga, praktiškai visi hospitalizuojami, ilgą laiką praleidžia ligoninėje, po to – reabilitacijos periodas. Ligos pasekmės lieka kas trečiam persirgusiam“, – įspėjo NVSC specialistė.
Koncentracijos stoka, atminties sutrikimai, galvos skausmas, paralyžius, neįgalumas – reiškiniai, kurie gali likti persirgus erkiniu encefalitu.
„Kiekvienais metais registruojame ir po 1–2 mirties atvejus. Miršta tie, kurie nesiskiepija ir vyresnio amžiaus žmonės“, – sakė M.Žygutienė.
Nuo rugsėjo – nemokami skiepai
Gera žinia, kad 50–55 metų asmenys nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai jau nuo šių metų rugsėjo.
„Buvo atlikti tyrimai, padaryta analizė. Mokslininkų nustatyta, kad didžiausias sergamumas yra šitoje amžiaus grupėje. Antras dalykas, tai yra darbingi žmonės.
Startas yra su šita amžiaus grupe, bet yra viltis, kad ateityje ji bus išplėsta į vieną arba į kitą pusę“, – žadėjo M.Žygutienė.
Vakcinacijos nuo erkinio encefalito schemą sudaro 3 skiepo dozės. Pirmąją nuo antrosios skiria 1–3 mėnesiai, o trečiąkart skiepytis reikia praėjus 5–12 mėnesių.
Vėliu užtenka skiepytis kas 5 metus, vyresniems žmonėms dažniau – kas 3 metus.
Tačiau specialistė akcentavo, kad apsauga nuo erkių susiformuoja praėjus 2 savaitėms po antrosios dozės gavimo.
Saugiausias būdas ištraukti erkę
Ką daryti, jei radome „įsisegusią“ erkę? Ją reikia kuo skubiau pašalinti. M.Žygutienė pastebėjo, kad apie šią procedūrą gausu legendų.
„Traukiame tiesiu judesiu į viršų, negalvodami apie jokias laikrodžio rodyklių kryptis. Tai yra lengviausias kelias nusukti „straubliuką“ ir palikti jį odoje.
Naudojame, ką turime po ranka, pincetą, ar kitą įrankį. Bet streso akimirką pasitarnauti gali jūsų du pirštukai“, – sakė M.Žygutienė.
Ji akcentavo, kad ištraukus erkę reikia dezinfekuoti žaizdą ir kalendoriuje pasižymėti įvykio datą – artimiausias 30 dienų reikės atidžiau stebėti savo savijautą.
„Prie erkinio encefalito gali būti požymiai, kurių visai nesitikime, jie panašūs į gripą. Tai – galvos skausmai, nedidelė temperatūra, raumenų skausmai, ypatingai sprando.
Žinant, kad buvo įsisiurbusi erkė ir pajutus šiuos požymius, reikia kuo skubiau kreiptis į gydytoją“, – pabrėžė NVSC specialistė.
Ji tęsė, kad atsižvelgiant į Lietuvos situaciją, visi gyventojai turi būti pasiskiepiję nuo erkinio encefalito.
„Kito kelio nėra. Vakcina yra efektyvi ir galima išvengti baisios ligos, nuo kurios kasmet kenčia keli šimtai žmonių“, – sakė M.Žygutienė.
Austrija – pavyzdys Lietuvai. Prieš kelis dešimtmečius ten buvo panaši erkių platinamų ligų situacija, tačiau didelės apimties vakcinacija padėjo išspręsti problemą.
NVSC specialistai pataria, kaip apsisaugoti nuo erkių einant į gamtą:
– Būnant gamtoje patartina dažnai apžiūrėti save ir bendrakeleivius. Aptiktas per drabužius ropojančias erkes sunaikinti.
– Einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo; kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę, gobtuvą.
– Repelentai (nariuotakojus atbaidančios medžiagos). Repelentais apruošiamos atviros žmogaus kūno vietos (veidas, kaklas, rankos). Repelentais galima apruošti ir gamtoje dėvimus drabužius. Apsaugos efektyvumas priklauso nuo repelento sudėties bei nariuotakojo jautrumo panaudotoms medžiagoms. Visų repelentų poveikis yra trumpalaikis.
– Vartoti tik pasterizuotą arba virintą karvių, ožkų pieną ar jo produktus. Akaricidinių medžiagų naudojimas gamtiniuose EE židiniuose neefektyvus, brangus, žalingas aplinkai.
