Klinikinių tyrimų dalyviams – ypatingas dėmesys
Gydytojai neurologai, gydantys sergančiuosius išsėtine skleroze, pastebi, kad liga tampa lengviau valdoma, kai žmonės žino, jog sulauks reikiamos pagalbos, patarimo ir paguodos tada, kai jos labiausiai reikia. Tuo įsitikino per trys šimtai pacientų, nuolat bendraujantys su gydytoju neurologu A. Kazlausku.
Išsėtinės sklerozės priežiūros kabinete lankosi ir 12 ligonių, kurie dalyvauja naujų vaistų nuo išsėtinės sklerozės klinikiniuose tyrimuose. „Tie tyrimai atliekami mūsų ligoninėje, o žmogus, dalyvaujantis šiame tyrime, gauna ir įprastinį gydymą, ir vieną slaptą arba papildomą gydymą naujuoju medikamentu“, – paaiškina gydytojas neurologas A. Kazlauskas, kontroliuojantis eksperimentinį gydymą ir stebintis jame dalyvaujančius pacientus.
Vaistų tyrimus ligoninėje užsako Šveicarijos bei Anglijos farmacijos laboratorijos, kuriančios naujus medikamentus nuo išsėtinės sklerozės. Amerikos ir Europos vaistų registravimo administracijos registruoja vis naujų vaistų įvairioms išsėtinės sklerozės formoms gydyti. Kai kurie iš tų vaistų mūsų ligoniams yra prieinami, dalyvaujant klinikiniuose tyrimuose. Tikimasi, kad netrukus nauji vaistai bus registruoti ir Lietuvoje bei pasieks sergančiuosius išsėtine skleroze, kuriems toks gydymas būtų tinkamas.
Naujų vaistų tyrime dalyvaujantys eksperimentiniai preparatai pacientams išduodami išsėtinės sklerozės priežiūros kabinete, klinikinių tyrimų dalyviai yra dažniau stebimi, nei įprastai. Gydytojo A. Kazlausko teigimu, kartais dėl šalutinio vaistų poveikio tyrimas nutraukiamas, kartais pats pacientas nusprendžia išeiti iš tyrimo. Vaistai, kurių klinikiniai tyrimai atliekami su pacientais, jau būna ištirti laboratorijose, atlikti tyrimai su gyvūnais ir jau pasiekę eksperimentinių tyrimų su žmonėmis lygį.
Perversmas gydyme – nauji vaistai
Šiuo metu Lietuvoje išsėtinei sklerozei gydyti yra taikomi net 26 preparatai. Pasak gydytojo neurologo, pradžioje buvo vienas ar du vaistai, tad Vilniuje ir Kaune būdavo sudaromos eilės pacientams, kuriems skiriamas medikamentinis gydymas nuo išsėtinės sklerozės.
Dabar taikomas ligos eigą modifikuojantis išsėtinės sklerozės gydymas, kuris sukėlė tikrą perversmą, nes tokia metodika reikšmingai sumažina ligos paūmėjimo, progresavimo ir negalios laipsnį.
Tiems ligoniams, kuriems išsėtinė sklerozė nustatoma laiku ir pradedama gydyti naujaisiais ligos eigą keičiančiais vaistais, pavyksta sėkmingai valdyti šį susirgimą, žmonės ilgai išlieka darbingi, dalyvauja visuomeniniame gyvenime. Išsėtine skleroze sergančių žmonių, kuriems skiriamas šiuolaikinis gydymas, gyvenimo kokybė išlieka gera, jie gali gyventi beveik kaip anksčiau arba minimaliai blogiau nei sveiki žmonės. Džiugu, kad dauguma pacientų gauna jiems reikalingus vaistus – tuos pačius, kaip bet kurios pažangios užsienio valstybės pilietis.
Pasak A. Kazlausko, perversmas gydant išsėtinę sklerozę tęsiasi jau ne vienerius metus, kiekvienais metais vaistų sąrašą papildo vis nauji preparatai. Atsirado vaistų ir kitomis (ne tik recidyvuojančia ir remituojančia) išsėtinės sklerozės formomis sergantiems pacientams.
Dabar veiksmingą, tinkamą gydymą gauna beveik visomis išsėtinės sklerozės formomis (ir pirmine progresuojančia, ir antrine progresuojančia) sergantys pacientai.
Patikimiausia – gydytojų pagalba
Išsėtine skleroze suserga jauni 15–25 metų žmonės, aktyvūs ir darbingi. Susirgę ir nesigydydami per 10–15 metų tampa neįgalūs, slaugomi ligos patale. Todėl labai svarbu, kad, pajutę pirmuosius ligos simptomus, kreiptųsi pagalbos į medikus.
Pagrindiniai, dažniausiai pasitaikantys ligos simptomai: greitai silpnėjanti ar išnykstanti rega bei akiduobės skausmas, galvos svaigimas, elgsenos sutrikimas, mąstymo sulėtėjimas, kojų paralyžius, koordinacijos sutrikimai, greitas nuovargis. Tai pajutęs žmogus turi suskubti pas šeimos gydytoją, kuris išrašys siuntimą neurologo konsultacijai.
Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojai neurologai, diagnozavę išsėtinę sklerozę, nukreipia pacientą gydymui į išsėtinės sklerozės priežiūros kabinetą, kur pradedamas ir tęsiamas paciento gydymas.
Medikai pastebi, kad dažnas pacientas, išgirdęs diagnozę, ima blaškytis, ieškodamas geriausio specialisto ir geriausio gydymo.
„Patartina, kad pacientas gydytųsi pas vieną gydytoją, nesiblaškydamas po visą pasaulį“, – pataria neurologas Andrius Kazlauskas, paaiškindamas kylančias problemas, kai gydytis važinėjama į kitą miestą, o paskui, ligai paūmėjus, grįžtama pas ligą diagnozavusį gydytoją, kas labai apsunkina gydymą, nes sudėtinga išsiaiškinti atlikto gydymo bei tolesnio gydymo planą.
Neurologai pastebi, jog nemažai žmonių, kuriems skiriamas medikamentinis gydymas, nenori gydytis vaistais. „Daug dar yra tokių, kurie labiau pasitiki visagaliu internetu, bet ne gydytoju, ne medicina. Ir tai nepadeda, o atvirkščiai – liga progresuoja, o žmogus dar vis tebeskaito patarimus, gilinasi į aprašomus ligos požymius, lygina juos su savo pojūčiais“, – stebina gydytoją pacientų elgesys net ir paskyrus vaistus, kai jie ne pradeda gydymą, o skaito apie šalutinius medikamentų, kuriais gydoma dėl išsėtinės sklerozės, poveikius, ir atsisako gydymo neįsigilinę, kad rizika tarp šalutinių poveikių ir ligos progresavimo yra nepamatuota.
Negydoma liga progresuoja
Pasaulio gydymo standartai teigia, kad išsėtinės sklerozės gydymo efektas yra tuo didesnis, kuo anksčiau pradedama gydyti. Negydant liga pradeda smarkiai progresuoti, gydymas tampa probleminis, nes žmogų ima varginti ne tik ligos sukelti reiškiniai, bet ir vaisto sukeliamas šalutinis poveikis.
„Kartais nutinka, kad to vaisto, kuris dar prieš pusmetį būtų labai padėjęs, net nebegalima skirti, nes jau per vėlu“, – apgailestauja gydytojas A. Kazlauskas tokiu paciento sprendimu. O jei žmogui jau 65-eri metai, ne tik liga bus sparčiai pažengusi, bet ir vaistai nebeveikia, ir tokio ligonio gydymo nebefinansuoja ligonių kasos, nes brangus gydymas tampa beprasmis – klastinga liga jau padarė savo juodą darbą.
Būna, kad gydymą nutraukia pacientas, išvykęs iš Lietuvos gyventi į Australiją arba Afriką, kur visiškai pasikeičia gamtos sąlygos: daug saulės, tad gauna daug vitamino D. Kardinaliai pasikeičia ir mityba, tad žmogus nusprendžia, kad gydymo jam nebereikia.
Gydytojas įspėja: „Gali būti, kad liga šiuo metu neprogresuoja, bet jei ji jau diagnozuota ir yra, niekas nežino, kaip bus vėliau. Būdinga, kad po 15 metų ligonis, negaunantis gydymo, bus paguldytas į lovą“, – konstatuoja gydytojas liūdną faktą.
Tik šiuolaikiniai medikamentai sustabdo ligos progresavimą. Žmogui, pradėjusiam gydymą, labai didelių pastangų nereikia.
„Kabinete lankosi ligonis, kuris prieš dešimt metų pradėjo gydymą jau vaikščiodamas su lazdele. Dabar jam jokios lazdos nebereikia, ligos progresavimas sustabdytas, apie gyvenimą neįgaliojo vežimėlyje, kas jam jau grėsė, nebėra kalbos“, – džiaugiasi gydytojas sėkme, kuri pasiekiama šiuolaikiniu gydymu vaistais. Žmogui tereikia kartą per mėnesį atvykti į Neurologijos skyriaus Dienos stacionarą ir susilašinti vaistus.
Neslepia gydytojas, kad sunkios būklės ligonio gydymas gali būti ir ne toks sėkmingas. Tuomet pacientas siunčiamas į Vilnių ar Kauną, gali jis vykti ir į bet kurią Europos šalį, kur bus taikomas toks pat gydymas. Yra vaistų, kurie lašinami tik kas šešis mėnesius. Yra ir geriamų vaistų, kurie geriami keletą savaičių, po kurių metus nieko nereikia vartoti. Kokie vaistai bus parinkti, priklauso nuo gydytojo patirties, nuo to, kiek kartų ligonis atvyksta pagalbos, kiek ir kokių turi nusiskundimų.
Šalutinis poveikis kontroliuojamas
Dažnas gydymo atsisako arba baiminasi jį pradėti dėl šalutinio vaistų poveikio, apie kurį dažniausiai sužino taip pat iš interneto. Gydytojas A. Kazlauskas patikina, kad žmonės neturėtų bijoti šalutinio vaistų poveikio, nes tai kontroliuojama.
Vaisto instrukcijoje šalutinių poveikių surašoma labai daug ne todėl, kad jie visi pasireikš žmogui, bet todėl, kad vaistas yra labai gerai ištirtas, o pakitimai įvertinti.
„Jei dėl vaisto poveikio pradeda slinkti plaukai, žmogus drauge su gydytoju priima sprendimą ir renkasi kas svarbiau, ar tai, kad slinks plaukai, kurie, baigus gydymą, ataugs, ar tai, kad stabdoma liga. Kai pastebimas poveikis kepenims, kas taip pat yra numatyta, gydytojas neabejodamas nutrauks pradėtą gydymą ir skirs kitą medikamentą“, – paaiškina gydytojas A. Kazlaukas kiekvienam ligoniui ir mano, kad žmogus turi suprasti, kad jei sergi, tai ir naudoji vaistus, kurie sukelia ir šalutinius poveikis.
Medikas pastebi, kad sergantieji vėžiu tai labiau supranta, nei sergantys išsėtine skleroze. Kraujo vėžiu sergantiems skiriami tie patys vaistai, kuriais gydomi išsėtine skleroze sergantys žmonės, ir jie gydymo neatsisako. Abiem ligoniams vaistai turi šalutinį poveikį, bet reikia įvertinti tai, kiek šalutinis poveikis yra svarbus.
„Tai stebi bei vertina gydytojas“, – patikina gydytojas neurologas A. Kazlauskas, tam ir įkūręs kabinetą, kad pacientams būtų sudarytos sąlygos ne tik gauti gydytojo receptą, bet ir išgirsti rekomendacijas, tartis ir drauge priimti sprendimus.
Kiekvienam pacientui gydytojas išsako ir dar vieną svarbų patarimą, kurio jie neišgirsta. Vartojant vaistus nuo išsėtinės sklerozės patariama dėvėti veido apsauginę kaukę, su kokiomis visi vaikščiojo COVID-19 pandemijos metus. Prieš skirdami vaistus, neurologai medikamentais slopina sergančioji imuninę sistemą tam, kad vaistų poveikis būtų efektyvus. Todėl žmogus tampa neatsparus virusams ir būtų labai gerai, jei, eidamas į ligoninę ar kitas vietas, kur daug žmonių, naudotų apsauginę kaukę, kuri apsaugos nuo nepageidaujamo viruso ar infekcijos.
