– Kuo svarbus mamografijos tyrimas, diagnozuojant krūties patologijas?
– Mamografija – vienas svarbiausių tyrimų krūties vėžiui diagnozuoti. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje veikia du mamografijos aparatai. Gydymo įstaigoje padaugėjo pacienčių iš visos apskrities, todėl tyrimų poreikis yra didelis. Vykdoma Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos profilaktikos programa, kurią vykdant moterims tirti naudojamas mamografijos tyrimas – radiologinis krūties tyrimo būdas, leidžiantis aptikti net labai mažų matmenų navikinį darinį krūtyje.
Pagal šią programą kas dvejus metus 50–69 metų moterims atliekamas mamografijos tyrimas, kuris finansuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.
2023 metais pagal atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programą buvo patikrinta 7090 pacientų, t. y. 30 proc. mažiau, nei 2022 metais, kai buvo atlikti 10108 tyrimai.
Patikrintų pacientų skaičiaus mažėjimą lėmė Šiaulių mieste įkurtas privatus mamografijos paslaugas teikiantis kabinetas. Šiais metais nuo sausio 1-osios iki balandžio 1-sios dienos atlikta 2511 mamografijos tyrimų.
– Mamografija – ne vienintelis krūties patologijos diagnostikos bei ligos patvirtinimo būdas?
– Krūties patologinius pokyčius galima aptikti ir atliekant echoskopiją. Šis tyrimas yra pirmo pasirinkimo metodas, siekiant įvertinti pakitimus pacientėms, jaunesnėms nei 50 metų, kurių krūtyse vyrauja liaukinis audinys. Krūtų ultragarsinis tyrimas naudojamas ir biopsijos vietai patikslinti, ir pakitimams limfmazgiuose įvertinti.
Retesniais atvejais, kai abu anksčiau minėti tyrimo metodai yra neinformatyvūs, galima atlikti krūtų magnetinio rezonanso tyrimą, kuris yra pakankamai tikslus, tačiau užtrunka labai ilgai ir gali būti atliekamas ne visiems.
– Gal yra naujovių, nustatant ir gydant šią ligą?
– Ženklių pokyčių krūtų vėžio diagnostikoje neįvyko, nes visa procedūra yra pakankamai aiški – surasti darinį. Tai atliekama mamografu, echoskopu bei magnetiniu rezonansu. Aptikus darinį iš jo paimti biopsiją diagnozei patikslinti.
Tačiau gydant krūties vėžį per pastarąjį dešimtmetį pasikeitė daug kas. Lietuvoje beveik visos naujovės skirtos išplitusiai ligai gydyti. Tam pradėta naudoti taikinių terapija, imunoterapija, biologinė terapija.
Nauji gydymo metodai pastebimai pagerino gydymo rezultatus ir naudojami tiek kaip monoterapija, tiek ir derinant su chemoterapija. Pagrindinis tikslas yra sujungiant visus naujus gydymo metodus atitolinti ligą ir paversti kontroliuojama, su kuo mažiau šalutinių reiškinių, atsirandančių nuo citotoksinio gydymo. Visa tai taikoma ir mūsų klinikoje.
Pagrindinis tikslas yra ligą aptikti kuo anksčiau, naviką visiškai pašalinti iš organizmo ir užkirsti kelią jam grįžti. Diagnozavus krūties naviką, derinami įvairūs gydymo būdai – operacinis, spindulinė terapija bei sisteminis gydymas (apimantis chemoterapiją, hormonoterapiją, imunoterapiją, taikinių terapiją). Kiekvienas ligos atvejis aptariamas individualiai daugiadalykės gydytojų komisijos metu, priklausomai nuo naviko tipo, paciento funkcinės būklės, gretutinių ligų parenkamas tinkamiausias gydymas.
– Kokios galimybės siekiant kuo anksčiau diagnozuoti onkologinę ligą?
– Kuo anksčiau pradėti gydymą skatina žmonių aktyvus dalyvavimas vėžio ligų diagnostikos profilaktikos programose. Padeda ir ligoninėje įdiegtas žaliojo koridoriaus principas. Tai nėra naujovė – pacientui, kuriam pirmą kartą pagrįstai įtariama onkologinė liga, atliekami tyrimai, nustatoma diagnozė, nes gydymas reikalingas tuoj pat, o ne po kelių savaičių ar mėnesio.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikoje kasmet per 50 Šiaulių miesto gyventojų diagnozuojamas krūties vėžys. Kasmet Lietuvoje diagnozuojama daugiau kaip 1800 naujų krūties vėžio atvejų. Laiku pastebėjus ligą, daugiau nei 95 proc. pacienčių, sergančių pirmos stadijos krūties vėžiu, yra visiškai išgydoma.
– Žmones labiausiai baimina net ne pati liga, bet jai gydyti taikomi metodai: chemoterapija, spindulinis gydymas, operacija. Sergantieji kenčia ne tik nuo vaistų lašinimo į venas, bet ir nuo daugelio šalutiniu reiškinių: plaukų slinkimo, pykinimo. Kokios yra galimybės palengvinti gydymo sukeliamas kančias?
– Mokslas nestovi vietoje ir didžiąją dalį šalutinių reiškinių, ypač ūmių, tokių kaip pykinimas, gana efektyviai pavyksta koreguoti medikamentinėmis priemonėmis. Žinoma, visų pašalinių poveikių nepavyksta išvengti. Pacientai, kurie yra motyvuoti gydytis, yra gerai supažindinti su galimais šalutiniais reiškiniais, žino, kaip juos koreguoti arba palengvinti, lengviau atlaiko gydymą. Chemoterapiją gaunantiems pacientams nebereikia leisti vaistų į veną ir traumuoti kraujagyslių.
Šiaulių moterų klubas „Harmonija“ kiekvienais metais dovanoja galimybę įsigyti Porto sistemų, dėl kurių pacientui procedūros metu nebereikia nuolat gulėti lovoje, jis gali gyventi įprastą gyvenimą ir užsiimti įprasta veikla.
Krūtų vėžiui gydyti visame pasaulyje taikomas ir spindulinis gydymas. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje naudojami linijiniai greitintuvai tokie pat modernūs kaip ir visur. Spindulinis gydymas sumažina ligos atsinaujinimo toje pačioje vietoje riziką, ypač po taikytos tausojančios krūtų operacijos.
Šiauliuose, kaip ir visame pasaulyje, plačiai taikomos vadinamosios kvadrantektomijos ir sarginio limfmazgio biopsijos, dėl jų pacienčių hospitalizacija sutrumpėja, o pooperacinių komplikacijų rizika sumažėja, taip pat išsaugoma krūtis.
Tokio tipo operacijas galima saugiai atlikti ir nesibaiminti blogesnių rezultatų dėl taikomos pooperacinės spindulinės terapijos, kurią galima atlikti čia pat Šiauliuose. Svarbiausias vaidmuo tenka klinikoje dirbantiems patyrusiems onkologams radioterapeutams ir medicinos fizikams, kurie kiekvieną planą sudaro individualiai kiekvienam pacientui, negailėdami laiko ir pastangų.
Krūties vėžio gydymas yra kompleksinis, kiekvienas žingsnis turi savo vertę. Tik pavieniais atvejais nustačius ikivėžinius pakitimus arba esant labai mažam navikui ir atlikus didelės apimties operaciją – mastektomiją pakanka chirurginio gydymo. Bet ir tokiais atvejais kartais prireikia papildomo gydymo.
