Anot doc. J. Badarienės, šių metų pirmo ketvirčio prevencinės programos rezultatai džiugina, žmonės aktyviai joje dalyvauja.
„2024 m. pirmą ketvirtį širdies ir kraujagyslių ligų prevencine paslauga Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių miestuose pasinaudojo 107 572 asmenys. Žmonių, kurie rūpinasi savo sveikata ir nori sudalyvauti programoje, vienareikšmiškai padaugėjo. Ypač suaktyvėjo tų amžiaus grupių, kurios anksčiau nepriklausė tikslinei programos auditorijai, atstovai.
Tai yra jaunesnės nei 50 metų moterys ir vyresni nei 55 metų vyrai. Tai neabejotinas įrodymas, kad širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programos atnaujinimai buvo išties reikalingi. Rezultatais labai džiaugiamės“, – komentuoja gydytoja kardiologė.
Iki buvo atnaujinta, širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje galėjo dalyvauti vyrai nuo 40 iki 55 metų ir moterys nuo 50 iki 65 metų. Atnaujinus programą suvienodintas joje galinčių dalyvauti žmonių amžius – dabar joje dalyvauti kviečiami kardiovaskulinėmis ligomis nesergantys vyrai ir moterys nuo 40 iki 60 metų.
Daugiau nei 86 proc. žmonių nustatyta didelė ar labai didelė rizika susirgti
2024 m. pirmą ketvirtį prevencinėje programoje galėjo sudalyvauti 551 228 asmenys visoje Lietuvoje. Iš jų paslauga pasinaudojo kiek daugiau nei 19 proc. (107 572 žmonės), o 86,7 proc. jų (93 275 žmonėms) nustatyta didelė ar labai didelė širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
„Tie žmonės, kuriems prevencinės programos metu nustatoma didelė ar labai didelė kardiovaskulinių ligų rizika, kviečiami atvykti pas šeimos gydytoją praėjus pusmečiui nuo pirminės konsultacijos.
Iki to laiko jie turi įgyvendinti šešių mėnesių prevencinių priemonių planą, kai koreguojami jų turimi rizikos veiksniai, o per pakartotinį vizitą gydytojas įvertina, ar šiuos veiksnius pavyko sukontroliuoti. Vis dėlto nemažai žmonių po pusės metų taip ir nepasirodo gydytojo kabinete, – sako specialistė. – Manau, taip yra dėl to, nes dirbantiems žmonėms nėra lengva ištrūkti pas gydytoją. Tačiau norint tikrai įmanoma, tad kaip esminę priežastį įvardyčiau motyvacijos trūkumą.“
Remiantis Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2024 m. pirmą ketvirtį antroje konsultacijoje pasirodė kiek daugiau nei 28 proc. tų, kuriems buvo nustatyta didelė ar labai didelė širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Tad beveik 72 proc. žmonių į antrąją konsultaciją neatvyko.
Uoliausiai sveikatą tikrinosi kauniečiai ir uostamiesčio gyventojai
Klaipėdoje širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės įvertinimo ir prevencijos paslauga 2024 m. pirmą ketvirtį pasinaudojo 15 504 asmenys, Vilniuje 38 198, Kaune – 27 758 žmonės. Šiauliuose šis skaičius siekė 14 421, Panevėžyje – 11 691.
Uoliausiai sveikatą tikrinosi Kauno miesto gyventojai – prevencinėje programoje sudalyvavo daugiau nei 30 proc. visų joje galėjusių dalyvauti kauniečių. Gana aktyviai programoje dalyvavo ir klaipėdiečiai – programoje sudalyvavo beveik 28 proc. visų galėjusių dalyvauti žmonių. Mažiausiai savo sveikata rūpinosi vilniečiai – vos kiek daugiau nei 13 proc. jų atvyko pasitikrinti širdies ir kraujagyslių sveikatos.
Gydytoja kardiologė doc. J. Badarienė pastebi, kad programoje dažniau linkusios dalyvauti moterys, o atnaujinus programą joje panoro dalyvauti ne tik pavieniai asmenys, bet ir šeimos.
„Suvienodinus amžių atsirado galimybė tiek vyrams, tiek moterims tuo pat metu pasitikrinti, ar neturi kardiovaskulinių ligų rizikos veiksnių. Jeigu rizikos veiksnių atrandama abiem partneriams, jie gali imtis veiksmų ir vykdyti pirmąjį prevencinės programos etapą kartu. Manau, tai motyvuoja žmones, tikrai pastebime daugiau tikrintis sveikatą atvykstančių šeimų“, – teigia ji.
Atnaujintoje programoje – ir nauji laboratoriniai tyrimai
2023 m. gegužės 1-ąją ne tik suvienodintas žmonių, galinčių dalyvauti kardiovaskulinių ligų prevencinėje programoje, amžiaus tarpsnis, bet ir pridėta naujų laboratorinių tyrimų.
„Nuo praėjusių metų gegužės į programą įtraukti lipoproteino (a), apolipoproteino B koncentracijos kraujyje nustatymo tyrimai. Šie tyrimai padeda tiksliau nustatyti kardiovaskulinę riziką sveikiems žmonėms ir įvertinti, ar pacientui artimoje ateityje negresia miokardo infarktas, insultas ar kiti su širdies ir kraujagyslių ligomis susiję įvykiai. Europos kardiologų draugija rekomenduoja nors kartą gyvenime atlikti lipoproteino (a) koncentracijos nustatymo tyrimą, nes padidėjęs šis rodiklis rodo didelę ar labai didelę riziką sirgti ankstyva aterosklerozės sukelta širdies ir kraujagyslių liga. Tad nuo praėjusių metų gegužės jį įtraukėme ir į prevencinę programą“, – apie naujus į programą įtrauktus tyrimus pasakoja gydytoja kardiologė.
Pasak jos, programos metu daugumai žmonių nustatomas padidėjęs kraujospūdis ir cholesterolis, todėl dažnai reikia skirti antihipertenzinius vaistus ir statinus.
„Pacientai, kuriems skiriame vaistus, priklauso didelei arba labai didelei širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupei. Jei žmogui nustatyta didelė rizika, jo mažo tankio lipoproteinų cholesterolis (MTL-Ch) turėtų būti mažesnis nei 1,8 mmol/l, jei labai didelė rizika, šis rodiklis turi būti dar žemesnis – mažesnis negu 1,4 mmol/l. Didelei daliai žmonių, kurie atvyksta pas kardiologus, nustatomi pradiniai aterosklerozės sukelti pakitimai kraujagyslėse, o jei randama padidėjusi cholesterolio koncentracija, skiriami vaistai cholesterolio kiekiui kraujyje kontroliuoti – statinai. Jie ne tik padeda kontroliuoti cholesterolio kiekį kraujyje, bet ir stabilizuoja aterosklerozines plokšteles ir taip apsaugo nuo kardiovaskulinių įvykių, tokių kaip infarktas ir insultas, kurie gali baigtis mirtimi“, – teigia doc. J. Badarienė.
Ne tik padeda valdyti riziką, bet ir gelbėja gyvybes
Gydytoja kardiologė pasakoja, kad per pastarąjį mėnesį būta ir atvejų, kai sprendimas sudalyvauti širdies ir kraujagyslių programoje žmonėms išsaugojo gyvybę.
„Kelioms moterims prevencinės programos metu buvo nustatyta kritinė miego arterijų stenozė, kuri būtų sukėlusi insultą. Kitam žmogui buvo rasta nutrūkusi širdies mitralinio vožtuvo chora ir nustatytas širdies nepakankamumas, kurio asmuo nejautė ir net jo neįtarė. Taip pat keliems pacientams, atlikus išsamų ištyrimą, nustatyti ryškūs pakitimai širdies kraujagyslėse ir atlikta šių širdies kraujagyslių pakitimų plėtimo procedūra.
Tai tik keletas atvejų, kai žmonėms per atsitiktinumą, nusprendus sudalyvauti prevencinėje programoje, buvo aptiktos ir suvaldytos kritinės būklės, galėjusios atimti gyvybę. Toks ir yra širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programos tikslas – nustatyti rizikos veiksnius, atkreipti žmonių dėmesį, kad tuos rizikos veiksnius reikia koreguoti, ir užkirsti kelią įvykiams ateityje. Žinia, tinkamai pakoregavus rizikos veiksnius galima išvengti 80 proc. širdies ir kraujagyslių ligų atvejų“, – apie prevencinės programos svarbą pasakoja ji.
Anot specialistės, daugelis su išaugusia kardiovaskulinių ligų rizika susijusių simptomų nėra lengvai pastebimi, jų plika akimi nemato ne tik patys pacientai, bet ir gydytojai.
„Dažnai ir mums pasižiūrėjus į pacientą neatrodo, kad jis priklauso didelei rizikos sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis grupei, tačiau atlikus tyrimus, įvertinus žmogaus arterinį kraujospūdį, cholesterolio kraujyje kiekį ir gyvenimo būdo parametrus paaiškėja, kad pacientui kyla didelė ar labai didelė rizika susirgti. Noriu priminti, kad Lietuva pagal mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų priskiriama labai didelės rizikos šalių grupei. Ką daryti, kad mažiau sirgtume šiomis ligomis?
Rūpintis savimi – būti fiziškai aktyviems, tinkamai maitintis, palaikyti sveiką kūno svorį, cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje, nerūkyti, kontroliuoti arterinį kraujospūdį, reguliariai apsilankyti pas gydytoją, ypač tuomet, jeigu priklausote rizikos grupei ar jaučiate įtartinus simptomus. Taip pat dalyvauti prevencinėje širdies ir kraujagyslių ligų programoje, jeigu jums jau yra 40 metų“, – pataria gydytoja kardiologė doc. J. Badarienė.
