Tikslas – diagnozuoti kuo anksčiau
Pastebėti kaip įmanoma anksčiau, diagnozuoti ir jei reikia, nusiųsti tolimesniam chirurginiam gydymui bei histologiniam ištyrimui. Štai tokių tikslų vedama Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Klaipėdos ligoninė“ Infekcinių ligų klinikos vadovė gydytoja dermatovenerologė Jolanta Česienė gegužės – melanomos žinomumo mėnesio – pradžioje tradiciškai pakvietė visus norinčius nemokamai pasitikrinti dėl odos vėžio. Šiemet tokia patikra buvo organizuojama jau 15-ąjį kartą.
Anot medikės, melanoma tikrai nėra mirties nuosprendis, mat šiuolaikinė medicina yra itin pažangi – inovatyvių vaistų pagalba galima suvaldyti net metastazavusias šios rūšies odos vėžio formas. Tačiau gydymo sėkmei labai svarbu, kada melanoma diagnozuojama.
„Kuo darinio stadija ankstyvesnė, tuo geresnės pasveikimo prognozės, mat tokiu atveju pakanka naviką pašalinti iš sveikų audinių. Jei pakitusios ląstelės yra „sulindusios“ gilyn į organizmą, kitaip tariant, jei vėžio stadija vėlyvesnė, gali reikėti atlikti ir limfmazgių biopsiją, vėžines ląsteles pašalinti chirurginiu būdu, taikyti chemoterapiją ar kokį kitą gydymo būdą“, – akcentuoja J. Česienė.
Melanoma, pasak gydytojos, skirstoma į odos arba gleivinių (urogenitalinio trakto, akies, burnos gleivinės ir pan.). Pastaroji laikoma itin reta.
Navikas vystosi iš melanocitų. Įtakos jam atsirasti turi odos tipas, ilgalaikis buvimas saulėje ir odos nudegimas, paveldimumas, kai kurių apgamų turėjimas, taip pat tam tikros imunodeficitinės būklės. Melanoma gali būti ir plokščia, ir mazginė, ir rožinė, vadinamoji amelanotinė melanoma.
Sergamumas odos vėžiu, deja, didėja
Pašnekovė teigia, kad sergamumas melanoma kiekvienais metais didėja. „Liūdniausi tie atvejai, kai navikas odoje aptinkamas stipriai pavėluotai. Nemokamas patikras organizuoju jau 15 metų ir kaskart nustatau vis daugiau odos vėžio atvejų.
Šiemet per dvi dienas patikrinau 45 žmones, jauniausia pacientė buvo 10 metų amžiaus, vyriausia – 75 metų. Tačiau vidutinis besitikrinančiųjų amžius buvo 30–40 metų.
Pacientų odos dariniai – patys įvairiausi: aptiktos kelios aktininės keratozės – ikivėžiniai odos susirgimai, taip pat viena bazalioma, viena plokščialąstelinė karcinoma, kelios beprasidedančios melanomos. Pacienčių amžius labai jaunas – 24, 30 metų. Visi šie atvejai nukreipti tolimesniam detalesniam ištyrimui“, – pasakoja J. Česienė.
Paprašyta apibūdinti vakarų Lietuvos pacientą, kaip jis pasikeitė per tuos 15 metų, kai Klaipėdoje organizuojamos nemokamos patikros, gydytoja šypteli, jog su kai kuriais pacientais per šią akciją ji pasimato kasmet.
„Kai su žmonėmis kalbiesi ir klausi, kodėl jie tikrintis ateina va šitokiu būdu, atsakymų tenka išgirsti pačių įvairiausių: vieniems labai tinka ir patinka būtent toks patikros modelis, kiti sąmoningai vengia registruotis pas specialistą, kad neduokdie neišgirstų diagnozės“, – tvirtina J. Česienė.
Apsauginiu kremu tepti odą tik kartą per dieną – nepakanka
Akcijos metu, dermatovenerologės teigimu, žmogus yra ne tik apžiūrimas nuo galvos iki kojų tarpupirščių, bet ir edukuojamas. „Kol pacientas rengiasi apžiūrai, jau matau jo odą, kad, tarkime, labai stipriai įdegusi. Tokiu atveju iškart pradedu klausinėti, ar saugojo odą, būdamas saulėje, ar tepėsi apsauginiais kremais ir pan. Tokiu būdu primenu tą banalią tiesą apie saulės spindulius, kodėl, kokiais atvejais ir kaip stipriai jie gali būti žalingi odai.
Paradoksalu tai, jog visi, su kuriais kalbiesi, žino apie būtinybę odą saugoti kremais su SPF filtrais, bet vis atsiranda tokių, kurie tų žinių netaiko praktikoje arba, būdami pliaže, apsauginiu kremu tepasi tik... kartą per dieną. Žmogus tuomet jaučiasi saugus, praranda budrumą, tačiau tokios apsaugos negana.
Labai svarbu atminti tai, jog tik kartą per dieną apsauginiu kremu patepta ir nuolat saulėje esanti oda nukenčia labiau nei tuomet, kai žmogus visai nenaudoja jokio kremo, tačiau būna pavėsyje ar odą saugo rūbais“ – atkreipia dėmesį gydytoja.
Melanoma – matomas vėžys
Taip teigia J. Česienė, tačiau tam, kad odos vėžį būtų galima pastebėti kuo anksčiau, anot jos, būtina reguliariai atidžiai apžiūrėti savo odą.
„Pastebėjus ką nors įtartino, spalvą, dydį ar formą pasikeitusį apgamą, taip pat dėmę ar spuogą, kurių anksčiau odoje nebuvo, reikėtų būtinai pasikonsultuoti su gydytoju specialistu. Užsirašyti į konsultaciją bent kartą metuose reikėtų net ir tuo atveju, jei oda iš pirmo žvilgsnio atrodo sveika, be jokių įtartinų darinių. Konsultuotis reikėtų su tokiu gydytoju, kuris gali atlikti dermatoskopinius odos tyrimus, geba įvertinti tai, ką mato.
Kad ir kaip būtų dėl to apmaudu, tačiau labai daug žmonių į odos pokyčius nekreipia deramo dėmesio. Kai kurie odoje atsiradus kokiam nors dariniui ar pigmentinei dėmei, ilgainiui prie šito vaizdo netgi pripranta ir su juo gyvena ne vienerius metus, nė nesusimąstydami, kad tai gali būti piktybinis navikas“, – tikina gydytoja.
Reguliari savistaba, anot medikės, ypač svarbi tiems asmenims, kurių oda yra itin šviesi, padengta strazdanomis, kurie net trumpai pabuvę saulėkaitoje nudega skaudžiai ir raudonai. „Kaip teisingai save stebėti? Pakanka tiesiog labai atidžiai save apžiūrėti prieš veidrodį, taip pat labai svarbu apžiūrėti savo artimuosius, paprašyti, kad jus apžiūrėtų žmona ar vyras.
Skamba neįtikėtinai, tačiau maždaug 7–8 vyrai iš 10, kuriems diagnozuotas odos vėžys, į gydytoją kreipiasi paskatinti savo antrųjų pusių. Būtent jų žmonos ar draugės pastebi įtartiną dėmę ar apgamą odoje. Apžiūros kabinete vyrai dar rengdamiesi bando mane įtikinti, kad viskas jiems gerai, kad nieko aš nerasiu, kad čia tik žmona ausis išūžė dėl apgamo nugaroje, dėl to jie ir atėję. Tuo tarpu, aš jau plika akimi kartais matau, kad ten ne šiaip apgamas“, – pasakoja J. Česienė ir priduria, kad vyrai, apskritai linkę rečiau tikrintis – ir dabar iš 45 apžiūrėtų pacientų tik 6 buvo vyrai.
Ar reikia į apžiūrą atvesti vaikus?
Į klausimą, kada dėl odos vėžio reikia pradėti tikrinti vaikų odą, dermatovenerologė atsako, jog nėra amžiaus ribos, nuo kada į apžiūrą reikėtų atvesti vaikus. Kiekviena mama širdimi jaučia, kada tas laikas.
„Jei vaikas odoje turi kelis nedidelius šviesius apgamus, tikrai nieko blogo. Augant apgamų gali daugėti ir tai normalu. Tuo tarpu jei žmogus turi labai daug apgamų, jei jie tamsūs, jei kai kurie negražūs ar keistų formų, tuomet pasitikrinti išties nepamaišytų. Apgamų pokyčiai yra stebimi naudojant modernų skaitmeninį dermatoskopą.
Kitaip tariant, kūno apgamai yra skenuojami ir vos per kelias minutes sudaromas bei išsaugomas jų žemėlapis“, – teigia gydytoja ir priduria, kad vėliau atvykus pakartotinei patikrai, sistema sudaro naują žemėlapį, palygina jo duomenis su ankstesniu ir labai tiksliai nustato, kiek, kaip ir kuris apgamas pasikeitė.
„Apgamų būna ir lytiniuose organuose. Iki paauglystės mama vaikui tikrai dar gali apžiūrėti intymiąsias zonas ir kilus bent menkiausiam įtarimui atvesti pasitikrinti. Tokiais atvejais su vaiku kalbiesi, akcentuoji, kad augdamas jis ir pats privalo to apgamo nepamiršti, šį stebėti, po kiek laiko vėl pasitikrinti“, – pažymi J. Česienė.
