Vėžys grįžo ir nepaleido
Rita netyčia užgavo apgamą ant nugaros. Kad jis ten pūpso nė pati nežinojo, kol skaudžiai neužkabino.
Žaizdos moteris iš pradžių nesureikšmino, bet po kelių mėnesių ėmė erzinti niežulys, pažeistoje vietoje ėmė formuotis neaiškus darinys.
Gydytoja, kaip prisimena Rita, vėžiu negąsdino, bet dėl viso pikto nusiuntė moterį pasitikrinti į onkologinę ligoninę Vilniuje.
„Gydytojas Viktoras Sidorovas pasižiūrėjo ir iš karto pasakė, kad čia bus melanoma. Taip prasidėjo mano kelionė“, – atsiduso Rita.
Chirurgai pašalino piktybinį darinį, bet paaiškėjo, kad vėžys spėjo metastazuoti pažasties srityje. Laukė dar viena operacija.
Po 5 metų trukmės gydymo onkologai pranešė džiugią žinią – vėžys atsitraukė.
Deja, 2014 m. Rita vėl užčiuopė gumbą pažastyje. Dar kartą reikėjo gultis po chirurgų skalpeliu, teko išpjauti nemažai limfmazgių, bet liga galutinai neišnyko. Iki pat šios dienos ukmergiškei taikomas intensyvus gydymas.
Chemoterapija, taikinių terapija, imunoterapija – medikai išbandė viską.
„Per paskutinius 10 metų nebuvo nė vieno mėnesio be jokios intervencijos“, – pasakoja Rita.
Ragina nebijoti tyrimų
Nepaisant išbandymų, šiandien moteris tiesia pagalbos ranką likimo broliams ir seserims, yra Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) pacientų gidė. Jai skambina kiti melanomos diagnozę išgirdę žmonės.
„Kreipiasi tie, kurie jau būna pabendravę su onkologais, psichologais, bet jei neranda sau vietos, skambina man ir kalbamės ne minutėmis, bet valandomis“, – sako ukmergiškė.
Rita pastebi, kad vėžiu susirgę žmonės bijosi radiologinių tyrimų, tačiau pati gydytojų slenksčius mina nuolat. Suskaičiavo, kad kompiuterinė tomografija jai atlikta 35 kartus. Ir ką? Nieko.
Vadinasi, reikia pasitikėti gydytojais ir tirtis ramia širdimi, paaiškina Rita.
Medikai įspėja, kad riziką susirgti melanoma didina ultravioletinių (UV) saulės spindulių kenksmingas poveikis.
„Ne, saulės aš nesisaugojau. Bet galbūt mano liga buvo ir genuose užkoduota, nes iš vaikystės pamenu, kad odos vėžį turėjo mano prosenelė“, – sako Rita.
Už paramą ilgoje kovoje su liga moteris dėkinga šeimai ir draugams. Į Vilnių iš Ukmergės keliauti reikia kas kelias savaites. Laimei, yra, kas nuveža. Ypač stiprų artimųjų palaikymą Rita pajuto per ligos atkrytį – sulaukė ne tik emocinės, bet ir finansinės paramos.
Profesorė: svarbu apžiūrėti visą kūną
Gydytoja dermatovenerologė prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė pabrėžia, kad melanomą svarbu diagnozuoti anksti. Ji pataria kartą per mėnesį apžiūrėti viso kūno odą. Pastebėjus pakitimų – apgamas padidėjo, pakeitė spalvą, formą, tapo asimetriškas, jo kraštai nelygūs – kreiptis į gydytoją.
Įvertinti savo apgamus rekomenduojama pagal ABCDE taisyklę.
A – Assymetry (Asimetrija). Melanomos apgamai dažniausiai yra asimetriški, o gerybiniai apgamai, dėl kurių jaudintis nereikia, priešingai – būna vienodos ir simetriškos formos.
B – Border (Kraštai). Melanomos apgamų kraštai dažnai būna netaisyklingos formos, neturi aiškių ribų.
C – Colour (Spalva). Melanomos apgamai dažnai būna kelių atspalvių: pasitaiko juodos, pilkos, raudonos ar net melsvos spalvos. Gerybiniai apgamai įprastai būna vienspalviai – rudi.
D – Diameter (Skersmuo). Melanomos apgamų skersmuo dažnai yra didesnis nei 6 mm, o naujai atsiradę gerybiniai apgamai įprastai būna mažesni.
E – Evolution (Kitimas). Melanomos apgamai pasižymi išvaizdos dinamika, keičiasi jų forma, spalva, dydis. Palyginimui, įprasti apgamai gali per žmogaus gyvenimą visai nepasikeisti.
Pas gydytoją dermatologą derėtų apsilankyti ir tuomet, jei odos darinys ima dirginti, pasidaro šiurkštus, pleiskanoja, niežti, kraujuoja arba šlapiuoja.
„Žmonės dažnai į tai neatkreipia dėmesio, bet plokščialąstelinis ir bazalinis vėžiai dažnai atrodo kaip žaizda, kuri negyja. Ji lengvai sudirginama, užtenka rankšluosčiu užkabinti. Nieko blogo nedarai, o ta vieta vis pakraujuoja – čia vėžio požymis“, – įspėja prof. dr. M.Bylaitė-Bučinskienė
Kaip rodo Ritos pavyzdys, piktybinis darinys gali būti nepasiekiamas akiai. Todėl į odos apžiūras turėtų įsitraukti ir šeimos nariai.
„Įprastai moterys šeimoje apžiūri ir savo vyrus, ir vaikus. Dažnas atvejis, kai vyrą pas medikus atsiunčia žmona. Įspėti galėtų ir kosmetologas, masažo specialistas, kineziterapeutas. Odos vėžį turėtų išmanyti visi šie specialistai, žinoma, ir šeimos gydytojai“, – paaiškina prof. dr. M.Bylaitė-Bučinskienė.
Melanoma dažniausiai suserga 40–60 metų amžiaus žmonės. Įrodyta, kad odos vėžio išsivystymą skatina nudegimai saulėje. Todėl gydytojai pataria naudoti apsaugos priemones, nerekomenduoja degintis.
Jei nenorite sirgti vėžiu, nepridengtas odos vietas būtina patepti SPF 50+ kremu nuo saulės. To negana visai dienai.
Apsauga nusitrina, jei leidžiate laiką prie vandens, maudynės gali ją nuplauti, tad derėtų nepamiršti po 2–3 valandų vėl pasitepti nauju apsauginio kremo sluoksniu.
Tinkamai parengta apranga, galvos apdangalai ir kremai nuo saulės geriausiai apsaugo odą kenksmingo UV spindulių poveikio.
