Priežastys – įvairios
Venų varikozė, priešingai nei vis dar manoma, nėra tik estetinė problema. Tai liga, kurią būtina gydyti, kitaip gresia rimtos komplikacijos. Ligos atsiradimą lemia susilpnėjusios venų sienelės bei sutrikusi venų vožtuvų veikla.
Venos – tai kraujagyslės, kuriomis kraujas grįžta į širdį, o jose esantys vožtuvai neleidžia kraujui tekėti atgal, ir taip užtikrina kraujo judėjimą į širdį. Jei venų vožtuvai tampa nesandarūs, dalis kraujo grįžta atgal ir kaupiasi kojų kraujagyslėse. Pirmuosius ligos požymius: paryškėjusį venų tinklą kojose, voratinklinius rezginukus ar varikozinius mazgelius, kojų nuovargį, sunkumą, tinimą, niežėjimą, neramių kojų sindromą, ypač sustriprėjantį antroje dienos pusėje, dalis žmonių linkę ignoruoti.
Pajutus pirmuosius nemalonius simptomus, rekomenduojama imtis veiksmų – pradėti vartoti nereceptinį vaistą „Ginkor fort“, kurio sudėtyje – trijų veikliųjų medžiagų derinys, stiprinantis kraujagyslių sieneles, mažinantis jų padidėjusį pralaidumą ir slopinantis uždegimą.
Laiku nepradėjus gydymo, varikozinių mazgų daugėja, jie didėja, kojos vis labiau tinsta, akivaizdžiai matomi odos pakitimai, o paskutinėje ligos stadijoje ant blauzdų gali atsiverti negyjančių opų. Rimčiausia ligos komplikacija – giliųjų venų trombozė.
Venų varikozė – susijusi su kita ypač dažna liga, kamuojančia vis jaunesnio amžiaus žmones – hemorojumi. Nors hemorojus neretai pavadinamas gyvenimo būdo liga, jai atsirasti įtakos turi genetika, nėštumas, netinkami mitybos įpročiai. Pirmieji ligos požymiai – skausmas, deginimas, diskomfortas, niežulys išangės srityje, vėliau tuštinantis pastebima kraujo, jaučiamas tempimas, patinimas ar mazgų iškritimas. Ligai progresuojant, neretai lieka vienintelė išeitis – chirurginis gydymas. Įrodyta, jog lėtinis kojų venų nepakankamumas dažniau pasireiškia pacientams, sergantiems hemorojumi, tad neretai žmogų kamuoja abi ligos.
Pagalba – judėjimas ir tinkama mityba
Venų ligų prevencija, visų pirma, subalansuotas gyvenimo būdas: tinkama mityba (7–20 g skaidulų per dieną), pakankamas kiekis vandens (daugiau nei 2 l vandens per parą, arba 30 ml vienam kilogramui svorio), fizinio aktyvumo ir miego režimas, svorio kontrolė, rūkymo atsisakymas, pertraukėlės kojų mankštai, dirbant sėdimą ar stovimą darbą. Ypač veiksminga atsigulus lovoje kojas palaikyti iškeltas aukštyn, tada jas lenkti ir tiesti lyg važiuotumėte dviračiu. Kojų pakėlimas padeda sumažinti jų patinimą.
Venų ligų profilaktikai tinka vaikščiojimas, mėgėjiškas bėgiojimas, ėjimas su lazdomis, važiavimas dviračiu, plaukimas, aerobika, treniruokliai-dviračiai. Patariama vengti sporto, didinančio vidinį pilvo ertmės spaudimą, pavyzdžiui, sunkumų kilnojimo, taip pat vaikščioti pernelyg didelius atstumus.
Reikėtų vengti aptemptų drabužių, didinančių spaudimą pilve, kirkšnyse ar kojose. Nerekomenduojama ilgai dėvėti aukštakulnių. Nėštumo metu rekomenduojama miegoti ant dešinio šono, o ne nugaros, kad būtų sumažintas gimdos spaudimas pilvo kraujagyslėms.
Tiek venų varikozės profilaktikai, tiek gydymui naudojamos kompresinės kojinės – jas patariama nešioti visą dieną.
Hemorojaus profilaktikai svarbu vengti per ilgo sėdėjimo, ilgų valandų darbo atsitūpus, sunkumų kilnojimo, stanginimosi tuštinantis, o tinkama mityba ir fizinis aktyvumas padės išvengti vidurių užkietėjimo.
Ligai gydyti – pagalba iš gamtos
Lėtinės venų ligos gydymas gali būti neinvazinis – tam puikiai tinka venoaktyvūs vaistai (VAV), gerinantys venų tonusą, ir kompresinės kojinės, vėlesnėse stadijose, arba per ilgai uždelsus pradėti gydymą, taikomas invazinis gydymas: venų perrišimas ar pašalinimas, ultragarsu atliekama putų skleroterapija, intraveninė lazerinė ar radiodažnuminė abliacija, cianoakrilato embolizacija.
VAV didina venų tonusą, gerina kapiliarų pralaidumą ir limfos tekėjimą, slopina uždegiminių kraujo ląstelių prilipimą ir migraciją per kraujagyslės sienelę, tirpdo smulkias kraujo sankaupas ir mažina kraujo klampumą. VAV dėl savo efektyvumo gali būti pradinė ir pagalbinė priemonė gydant venų ligas. Gydymo VAV kursas paprastai trunka 1–3 mėnesius.
Dalis žmonių, pajutę sunkumą ar tinimą kojose, išbando įvairiausius patarimus: gerti nuovirus ar ant probleminių vietų tepti alijošių, tarkuotas morkas, bulves, kopūstų lapus, dilgėles, obuolių actą, apynių spurgus, lazdyno žievę, medetkas ir t. t. Visgi efektyvesnė pagalba – vaistinėse parduodami preparatai.
Pavyzdžiui, „Ginkor Fort“ – veiksmingas augalinės kilmės venotoninis preparatas, kurio sudėtyje yra ginkmedžio ekstrakto, trokserutino ir heptaminolio chlorhidrato. Šie komponentai veikia sinergiškai, pagerindami kraujotaką venose, sumažindami kojų ir pėdų patinimą bei diskomfortą, venų uždegimą. Preparatas – skirtas vartoti, pasireiškus tokiems simptomams kaip kojų sunkumas, skausmas, kojų neramumas gulint, taip pat – ūminio hemorojaus simptomams.
„Ginkor fort“ negalima vartoti nėštumo metu, nerekomenduojama vartoti žindymo laikotarpiu, esant per aktyviai skydliaukės veiklai ar sergant sunkia arterine hipertenzija, užsiimant profesionaliu sportu. Vartojantys kraują skystinančius vaistus ar sergantys sunkiomis ligomis taip pat turėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Renkantis gydymą, visų pirma, svarbu suprasti savo problemą ir pasidomėti, kokios priemonės būtų išties efektyvios ligai gydyti. Ne visos medžiagos turi aiškų veikimo mechanizmą, kai kurios veikia tik dalį veninių ligų simptomų (pavyzdžiui, patinimą) arba yra labai blogai įsisavinamos organizmo. Reikėtų vengti preparatų, kurių medžiagų poveikis nėra patvirtintas moksliniais tyrimais.
Renkantis preparatą svarbu įvertinti, ar naudojami augalų ekstraktai yra standartizuoti ir kontroliuojami, nes, nekontroliuojant, veikliosios medžiagos kiekis gali skirtis priklausomai nuo augalų genetikos, klimato veiksnių, dirvožemio, kuriame augalai buvo auginami, kokybės, derliaus nuėmimo laiko ir ekstrahavimo būdų.
Saugokite save ir sveikatą!
Apie preparatą „Ginkor Fort“ daugiau informacijos rasite čia.
