Kartu pažymima, kad didžiausią pavojų kokliušas kelia vaikams, jaunesniems nei 6 mėnesių amžiaus, kurių imunitetas yra silpnas.
Nuo 2023 m. pradžios iki 2024 m. balandžio Europos Sąjungos/Europos ekonominės erdvės (ES/EEE) šalys pranešė apie beveik 60 tūkst. kokliušo atvejų. Tai yra 10 kartų daugiau nei per ankstesnius dvejus metus.
„Jaunesniems nei šešių mėnesių kūdikiams, neskiepytiems arba iš dalies skiepytiems, kyla didžiausia sunkių ligos padarinių rizika, o dauguma su kokliušu susijusių hospitalizacijų ir mirčių įvyksta pažeidžiamoje amžiaus grupėje“, – nurodo ECDC.
Tačiau kokliušas pavojingas ir vyresniems. Nuo 2023 m. pradžios iki 2024 m. balandžio ES/EEE šalyse nuo šios ligos mirė 19 žmonių. 11 iš jų – kūdikiai, o 8 ligos aukos buvo vyresnės nei 60 metų amžiaus.
„Didėjantis kokliušo atvejų skaičius Europoje rodo, kad reikia būti budriems. Tai rimta liga, ypač tarp kūdikių. Turime saugias ir veiksmingas vakcinas, kurios gali užkirsti kelią šios ligos plitimui“, – teigė ES sveikatos komisarė Stella Kyriakides.
Lrytas.lt prieš kelias savaites rašė, kad Lietuvos medikams stiprų susirūpinimą kelia didėjantis sergamumas kokliušu.
„Tie atvejai, kurie vėl atsiranda pas mus, verčia susimąstyti ir tarsi grįžti į senus laikus. Grįžta mūsų šiek tiek jau užmirštos infekcinės ligos“, – pasakojo VUL Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vadovė doc. dr. Inga Ivaškevičienė.
Siekiant apsaugoti naujagimį, svarbu, kad kokliušu neužsikrėstų būsima motina. Pagal Lietuvos akušerių ginekologų draugijos rekomendacijas, vakcina nuo kokliušo moteris turi būti skiepijama kiekvieno nėštumo metu 27–36 nėštumo savaitę.
„Labai svarbu, kad visi šeimos nariai būtų paskiepyti. Jei nėštumas planuojamas, būtų gerai, kad potenciali būsima mama žinotų savo imuninę būklę“, – pabrėžė I.Ivaškevičienė.
Pagal skiepų kalendorių, nuo kokliušo vaikai Lietuvoje pradedami skiepyti nuo 2 mėnesių amžiaus.
Dar visai neseniai – 2012 m. ir 2015 m. – Lietuvoje fiksuota po 1 kūdikio mirtį nuo kokliušo.
