Matyt, koronavirusinės pandemijos metu prasidėjusi aktyvi ir tendencinga kampanija prieš skiepus nuo COVID-19 daliai visuomenės pakirto pasitikėjimą bet kokiais skiepais.
Kodėl svarbu laiku pasiskiepyti nuo ŽPV? Gerai žinoma, kad šis virusas labai plačiai paplitęs visame pasaulyje, ir yra viena iš labiausiai plintančių lytiniu keliu perduodamų infekcijų. Beje, galimi ir retesni užsikrėtimo keliai, kada gimdymo metu užkrečiamas kūdikis arba per sąlytį su pažeistomis gleivinėmis ar oda.
Statistiniai duomenys rodo, kad net 80 proc. žmonių yra ar buvo užsikrėtę ŽPV, o tarp naujai diagnozuojamų piktybinių navikų net 4 proc. susiję su ŽPV. Tikriausiai, nuo sunkesnių pasekmių mus apsaugo tai, kad iš 220 ŽPV tipų tik nedidelė dalis priklauso aukštos rizikos vėžio grupei, kada nešiojant šį virusą per 15–20 metų atsiranda onkologinės ligos.
Didesnė dalis asmenų, užsikrėtusių žemos vėžio rizikos ŽPV, to net ir nežino, nes nėra jokių klinikinių simptomų, ir normaliai funkcionuojanti imuninė sistema per kelis metus eliminuoja šį virusą iš jūsų organizmo. Nusilpus imuninei sistemai ar užsikrėtus pavojingesniais ŽPV tipais, įvairiose kūno vietose gali atsirasti karpos, tarp kurių greičiausiai plintančios yra genitalinės karpos.
Didžiulis dėmesys ŽPV, matomai, susijęs su gimdos kaklelio vėžiu.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis moterų grupėje gimdos kaklelio vėžys mirčių statistikoje yra ketvirtoje vietoje. 2022 m. pasaulyje dėl šio vėžio mirė 350 tūkst. moterų. Moterys, užsikrėtusios ŽPV tipais, priklausančiais aukštai vėžio rizikos grupei, turi 6 kartus didesnę tikimybę susirgti gimdos kaklelio vėžiu. Liono Tarptautinis vėžio tyrimo centras įvardino ŽPV kaip pagrindinį veiksnį gimdos kaklelio vėžio atsiradimui.
Beje, 2008 m. Haraldas zur Hausenas, įrodęs, kad ŽPV sukelia gimdos kaklelio vėžį, gavo Nobelio premiją. Nors atrodytų, kad sugretinant su pasauline statistika, Lietuvoje rezultatai geresni – gimdos kaklelio vėžys kol kas yra šeštoje vietoje tarp visų moterų onkologinių ligų.
Deja, lyginant su geriausiai prevencines programas vykdančiomis Europos šalimis, mes stipriai atsiliekame. Taip, Suomijoje mirtingumas tik 1,5 atvejo 100 tūkst., o Lietuvoje net 6 kartus aukštesnis, kas rodo, mūsų šalyje tikrai skiriamas nepakankamas dėmesys šiai problemai spręsti.
Pastaruoju metu statistiniai duomenys rodo, kad ženkliai didėja kitos lokalizacijos piktybinių navikų, susijusių su ŽPV, skaičius. Taip, JAV mokslininkai mano, kad ŽPV įtaka ryklės vėžio atsiradimui turi didesnę reikšmę, negu rūkymas ar alkoholio vartojimas. Beje, prognozuojama, kad ŽPV sukeltų kitų lokalizacijų (galvos, kaklo) onkologinių susirgimų skaičius pastoviai didės ir viršys gimdos kaklelio vėžio atvejus.
Taip pat ši infekcija gali būti priežastimi makšties, išorinių lytinių organų, varpos, išangės, o taip pat burnos, ryklės, gerklų, nosies ertmės bei kitų kūno vietų ikivėžinių bei vėžinių susirgimų.
Todėl, įvertinant visus aspektus, racionalu skiepyti tiek mergaites, tiek ir berniukus, ypač turint omenyje, kad dalis paauglių pradeda aktyvų lytinį gyvenimą jau nuo 13 metų.
