2019 m. Lietuva išgyveno tymų protrūkį. Gydytojai tuomet vylėsi, kad skaudi pamoka taps perspėjimo signalu gyventojams. Deja, taip nenutiko.
Apskaičiuota, kad kasmet be skiepo nuo tymų lieka apie 7,5 tūkst. vaikų. Formuojasi infekcijos plitimui palanki terpė.
„Matome, kad skiepijimo apimtys toliau mažėja, ligoninėje imame susidurti su vaikais, sunkiais klinikiniais atvejais, kurių daug metų nematėme. Akivaizdu, kad situacijai nelabai pasikeitė (...) Yra sunkių infekcinių ligų, kurios blogiausiu atveju gali baigtis mirtimi, kartais neįgalumu, kitais neigiamais poveikiais vaiko ir visos šeimos sveikatai“, – įspėjo gydytoja.
I.Ivaškevičienė pabrėžė, kad stiprų susirūpinimą kelia kokliušas – infekcija dar vadinama „100 dienų liga“.
„Kas ypatingai neramina, intensyvios terapijos skyriuje yra labai sunkus kokliušu sergantis pacientas. Situacija kalba pati už save. Akivaizdu, būklė yra ypatingai sunki. Tokių atvejų jau daug metų nematėme, o dabar jie grįžta“, – pastebėjo I.Ivaškevičienė.
Medikė pasakojo, kad viename infektologams skirtame tarptautiniame kongrese netikėtai sutiko vaikų intensyvios terapijos gydytoją.
„Per savo karjerą prisižiūrėjau tiek vaikų mirčių ir pamačiau, kaip keitėsi situacija, kai jie buvo pradėti skiepyti. Pamačiau kokią vertę neša skiepai ir kaip gali pasikeisti vaikų gyvenimai“, – ją įkvėpusius gydytojos žodžius prisiminė I.Ivaškevičienė.
Liga gali tęstis 100 dienų
Pagal skiepų kalendorių, nuo kokliušo vaikai Lietuvoje pradedami skiepyti nuo 2 mėnesių amžiaus. Nuo tymų skiepijami 12–15 mėnesių kūdikiai.
Tai reiškia, kad metų nesulaukę kūdikiai yra ypač imlūs tymų infekcijai.
„Labai svarbu, kad visi šeimos nariai būtų paskiepyti. Jei nėštumas planuojamas, būtų gerai, kad potenciali būsima mama žinotų savo imuninę būklę“, – sakė I.Ivaškevičienė.
Kokliušas – ūminė infekcinė kvėpavimo takų liga, kuriai būdingi spazminiai kosulio priepuoliai. Liga plinta labai greitai artimo kontakto metu, žmogui kosėjant, čiaudėjant. Vienas kokliušu sergantis asmuo gali užkrėsti 12–15 žmonių.
Pasak I.Ivaškevičienės, mažiems vaikams yra būdingas „klasikinis“ kokliušas.
„Iš pradžių gali atsirasti nespecifiniai, ūminę viršutinių kvėpavimo takų infekciją primenantys, simptomai, bet prasideda priepuolinis kosulys.
Jį išprovokuoti gali bet kas: teigiamos emocijos, juokas, liūdesys, ašaros, fizinis krūvis, susijaudinimas; į patalpą įėjo svetimas žmogus ir tai gali išprovokuoti kosulio priepuolį“, – paaiškino I.Ivaškevičienė.
Ji įvardijo ir išskirtinį kokliušo ligos bruožą – kosulio priepuolio pabaigoje vaikai įkvepia aukšta gaida.
„Jei išgirdote mano apibūdintą kosulį, labai didelė tikimybė, kad tai yra kokliušas. Žinoma, reikia, kad jį diagnozuotų specialistas. Taip serga neskiepyti vaikai“, – sakė gydytoja.
Ji tęsė, kad kūdikystėje skiepyti paaugliai gali susirgti atipiniu kokliušu. Tuomet ligonį vargina įprastas kosulys. Blogiausia, kad sergantis paauglys gali apkrėsti aplinkinius.
„Pavojingiausia, jie gali apkrėsti kitus imlius mažus vaikus (...) Dažniausiai mažus kūdikius užkrečia šeimos nariai – mamos, tėčiai arba vyresni broliai ir sesės“, – pasakojo I.Ivaškevičienė.
Kokliušas ypač pavojingas kūdikiams iki 6 mėnesių amžiaus. Mirties rizika tuomet siekia 3 proc.
„Lietuvoje ne taip seniai yra registruota mirčių nuo kokliušo“, – sakė I.Ivaškevičienė.
Maži kūdikiai serga kitaip ir kokliušą atpažinti daug sunkiau.
Gydytoja pasidalijo ir nesena kokliušu susirgusio suaugusiojo patirtimi. Intensyvius kosulio priepuolius vainikuodavo vėmimas, o sergantysis dirbo iš namų.
„Žmogus sėdi prie kompiuterio, šalia pasidėjęs dubenį. Niekada nežinai, kada užeis sekantis priepuolis.
Kokliušas gali tęstis 100 dienų. Kažkada jis vadintas 100 dienų liga. Žinoma, tai individualu, kai kam būna ir trumpiau“, – paaiškino I.Ivaškevičienė.
Visa puokštė simptomų
Tymais užsikrėtęs vaikas taip pat kosėja, bet vadovėlinį infekcijos atvejį taip pat lydi karščiavimas, sloga, viduriavimas ir konjuktyvitas, kai akys parausta ir traiškanoja.
„Visą tą (simptomų, red.) puokštę vainikuoja bėrimas, kuriam yra būdingas etapiškumas. Pradeda berti viršutinę kūno dalį, dažniausiai už ausų, veidą ir vėliau bėrimas po truputį leidžiasi“, – pasakojo I.Ivaškevičienė.
Tymams būdingos komplikacijos: ausų uždegimas, bronchitas, laringitas, tymų pneumonija, tymų meningitas arba encefalitas.
Gydytoja pastebėjo, kad skiepyti vaikus dažniausiai dvejoja, nes abejoja dėl vakcinų saugumo.
„Pašalinių reakcijų dėl vakcinų Lietuvoje registruojama ypač mažai. Kartais pasigirsta nuomonių, kad gal medikai slepia, daug popierizmo, neregistruoja (šalutinių reiškinių, red.).
Tai prieštarauja mediko darbo etikai. Bet jei teoriškai svarstytume tokią galimybę, visada yra galimybė pačiam pacientui arba jo tėvams padaryti tai (pranešti apie neigiamą skiepų poveikį, red.)“, – sakė I.Ivaškevičienė.
Ji pridūrė, kad Lietuvoje naudojamos vakcinos yra saugios, laiko patikrintos, o jų galimi šalutiniai poveikiai gerai aprašyti.
