Higienos instituto duomenimis, mūsų šalyje 2014–2022 m. laikotarpiu nutukusiųjų padaugėjo beveik 40 proc. Jeigu 2014 m. ši liga buvo nustatyta 48150 žmonių, 2022 m. – jau 77937. Įvertinus, kad nemažai šalies gyventojų turi antsvorio, taip pat tai, kad ilgėja gyvenimo trukmė, nutukimo problema tampa itin opi. Juk papildomi gyvenimo metai dažnai susiję su bloga sveikata ir nekokybišku gyvenimu. Higienos instituto Visuomenės informacijos centro parengta (2023 m.) naujausia ataskaita skelbia, kad 2021 m. tikėtina sveiko gyvenimo trukmė Lietuvoje buvo 57,6 m. O vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2022 m. – 75,3 m. Vadinasi, beveik 18 m. gali tekti gyventi sergant, o gal net neįgaliojo vežimėlyje.
Priminsime, kad Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamas suaugusių gyventojų vidutinis kūno masės indeksas (KMI) yra 21–23. Antsvoris nustatomas, kai KMI yra 25,0–29,9. Jei KMI vyrauja tarp 30,0–34,9, diagnozuojamas I laipsnio, jei 35,0–39,9 – II laipsnio, o jei KMI didesnis negu 40,0 – III laipsnio nutukimas. Kuo didesnis nutukimas, tuo didesnė ligų ir ankstyvos mirties rizika, tuo sudėtingesnis ir nutukimo gydymas. Todėl medikai ragina „nekaupti“ kilogramų ir ligų, o nutukimo gydymu susirūpinti kuo anksčiau.
Nutukimo ryšys su širdies ir kraujagyslių ligomis
Nutukimas susijęs su ateroskleroze, gliukozės reguliavimo sutrikimais ir tokių žmonių daugėja. Galiausiai tai turi įtakos tam, kad auga sergančiųjų arterine hipertenzija, kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis skaičius. Pavyzdžiui, vien faktas, kad Lietuvoje nuo išeminės širdies ligos, kurią gali sukelti nutukimas, kasmet miršta 20 kartų daugiau žmonių nei Nyderlanduose, verčia susirūpinti. Deja, bet Lietuva daug metų liūdnai garsėja dėl aukšto mirtingumo nuo kraujotakos ligų, iš kurių pagrindinė yra išeminė širdies liga. 2021 m. ji lėmė beveik trečdalį visų mirčių ir sudarė 29,5 proc. Aplenkėme artimiausius kaimynus Latviją, kurioje 2021 m. nuo išeminės širdies ligos mirė 20,8 proc. gyventojų, ir Estija, kurioje ši liga nusinešė 13,5 proc. (2020 m.) gyvybių.
Kaip nutukimas veikia širdies ir kraujagyslių sistemą? Papildoma kūno masė didina kraujo tūrį, dėl to širdžiai darosi sunkiau dirbti, ir tai neišvengiamai didina kraujo spaudimą. Nutukimas didina širdies apkrovą net ramybės būsenoje. Paskaičiuota, kad kiekvienas antsvorio kilogramas, didinantis žmogaus apimtis, padidina smulkiųjų kraujagyslių, kuriomis širdis priversta pumpuoti kraują, ilgį net iki 2 km. Kadangi širdžiai tenkantis krūvis didėja, ji irgi storėja, pasidengia riebalais, padidėja.
Širdžiai ir kraujagyslėms labiausiai kenkia „obuolio“ tipo nutukimas, nes tuomet daugiau riebalų kaupiasi ne po oda, o vidaus organuose ir pilvo srityje. Tokius žmones dažniau vargina padidėjęs kraujo spaudimas, jų kraujyje nustatoma daugiau „blogojo“ cholesterolio, todėl didėja širdies ir kraujagyslių ligų, taip pat trombų susidarymo rizika. Kuo didesnis liemens ir klubų apimčių santykis, tuo akivaizdesnis pilvinis nutukimas. Jei vyro liemens apimtis didesnė kaip 102 cm, o moterų – didesnė nei 88 cm, tai jau yra pilvinio nutukimo požymis. Idealu, jei vyro liemens apimtis yra iki 94 cm, moterų – iki 80 cm. Būtent pilvinis nutukimas mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką didina net 1,3–2 kartus.
Nutukimas ypač pavojingas, kai kūno svoris yra didesnis už normalų daugiau kaip 30 proc., kai nutukimas yra pilvinis ir kai kartu yra riebalų perteklius kraujyje (padidėję trigliceridai). Kai kraujo riebalų yra per daug arba sutrinka jų santykis, progresuoja aterosklerozė. Ilgainiui kraujagyslių sienelėse gali susidaryti cholesterolio sankaupos. Aterosklerozė klastinga, nes ilgai gali nesukelti jokių požymių, ir neretai apie ligą žmogus sužino tik ištikus širdies infarktui ar smegenų insultui.
Kur ieškoti pagalbos, jei priklausote nutukusiųjų žmonių grupei?
Deja, dažnai nei dietos, nei fizinis aktyvumas nutukusiems žmonėms nepadeda, ir ne valios trūkumas čia kaltas. Be to, neretai aktyvus sportas ir nėra įmanomas, nes daugelį nutukusiųjų vargina sąnarių, stuburo skausmas, kankina dusulys, aukštas kraujo spaudimas ir t.t. Deja, bet ir konservatyvus gydymas dažnai nebūna sėkmingas: apie du trečdalius sumažintos kūno masės pacientai priauga per pirmuosius metus, o visą likusį svorį – per penkerius metus. Veiksmingiausias yra chirurginis nutukimo gydymo būdas, tačiau dauguma žmonių jo bijo netgi labiau, nei nutukimo pasekmių. Tad jiems svarbu žinoti, kad yra ir kita išeitis – jau trečius metus atliekama inovatyvi endoskopinė skrandžio mažinimo procedūra, kurios metu neatliekama jokių pjūvių.
Romo istorija
„Mūsų šeimoje visi vyrai neaukšti, bet tvirto sudėjimo, kaip sakoma, „kresnūs“: tiek mano senelis, tiek tėvas, tiek aš su broliu. Apetitu niekada nesiskundžiau. Kaip dabar suprantu, antsvorio, vėliau nutukimo sukelti žalingi procesai organizme vystėsi ilgą laiką. Kai esi jaunas, didelio svorio problemų nejauti. Juk nesi moteris, tad dietos nėra aktualu. Taip nepastebimai užaugo nemenkas pilvukas. Užuot kažką keitęs, pripratau, kad kasdien reikia gerti vaistų nuo hipertenzijos, prisitaikiau ir prie dusulio, sąnarių skausmų, mažesnio aktyvumo.
Manau, kad kiekvienam žmogui suvokimas, jog būtina imtis kardinalių priemonių svoriui mažinti, ateina skirtingu metu, tačiau kartu manau, kad veikti ryžtingai paskatina tos pačios priežastys – bloga ir blogėjanti sveikata, savijauta, smarkiai prastėjanti gyvenimo kokybė ir abejotina ateitis. Kad nutukimą gydyti būtina, supratau būdamas 47-erių. Tada svėriau apie 110 kg (ūgis 168 cm). Rimtai susimąstyti privertė naujos koronarinės širdies ligos diagnozė, kuri išsivystė dėl aukšto kraujo spaudimo, nutukimo, padidėjusio „blogojo“ cholesterolio kiekio. Liga reiškė, kad širdies arterijų kraujotaka yra sutrikusi, pažeista, o staiga plyšus aterosklerozinei plokštelei, gali ištikti infarktas. Tokia perspektyva visai nepatiko, juolab, kad ir tėvas, ir senelis mirė nuo miokardo infarkto. Supratau, kad man šios ligos rizika yra itin didelė, bijojau neįgalumo.
Į gydymo būdų paieškas įsitraukė žmona. Ji ir rado žinutę, kad skrandį galima sumažinti be pjūvių, endoskopu. Džiaugiuosi, kad patekau į specialistų rankas ir šiandien sveriu apie 80 kg. Esu laimingas, nes kartu su ištirpusiais kilogramais sumažėjo kraujo spaudimas, neskauda sąnarių, jaučiu didžiulį pasitenkinimą, jėgų antplūdį. Gyvename prie miško, tad daug vaikštau, minu dviratį, o ir mankšta tapo rutina. Be abejo, kad pasikeitė mityba, laikausi dietologo rekomendacijų. Šiandien esu labai motyvuotas, ypač smagu, kai gatvėje sutikti draugai manęs neatpažįsta“, – pasakoja Romas.
Kaip vyksta skrandžio mažinimas be pjūvių?
„Skrandžio mažinimas endoskopu – inovatyvi procedūra, kuri Lietuvoje atliekama jau trečius metus. Šio gydymo esmė – kad skrandis sumažinamas be įprastinių pjūvių skalpeliu, todėl nelieka jokių žaizdų. Procedūros metu, kuri trunka 1–1,5 val., pacientas miega, o tuo metu jam per burną specialiu endoskopu netirpstančiais siūlais skrandis iš maišo formos susiaurinamas į vamzdelį. Taip skrandžio tūris sumažinamas kelis kartus, – operacijos eigą atskleidžia Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbantis chirurgas ir gastroenterologas Justas Birutis. Mažesnis skrandis greičiau užsipildo maistu, žmogus greičiau pajaučia sotumą, lėčiau išalksta. To rezultatas – prarasti kilogramai. Skrandžio mažinimas endoskopu ypač pasiteisina tiems, kurių kūno masės indeksas (KMI) yra iki 42: per kelias savaites pacientai netenka 7–10 kg, o per metus – apie 23 proc. kūno masės. Vėliau viskas priklauso nuo papildomų priemonių, kurių žmogus imasi, ir jo motyvacijos“.
Gydytojas pabrėžia, kad pacientai prieš operaciją yra informuojami, jog po operacijos, visą likusį gyvenimą reikės koreguoti mitybą ir laikytis gydytojo mitybos plano: „Jei to nedarys, svorio recidyvas yra garantuotas. Ir nesvarbu kokio tipo bariatrinė (nutukimo gydymo) operacija pacientui bus atlikta. Stebime neigiamą praktiką – daugėja pacientų su svorio recidyvu po bariatrinių operacijų. Konsultuojant šiuos pacientus, visada paaiškėja, kad mitybos rėžimo nebuvo laikomasi“.
J.Birutis aiškina, kad endoskopinės skrandžio plastikos metu sumažinamas skrandžio tūris, bet paviršiaus plotas išlaikomas. Taip nesutrikdoma ir visa žmogaus fiziologija: mikroelementų, fermentų gamyba. Priešingai nei klasikinės bariatrinės operacijos, kada, suformuojant mažą skranduką, yra atjungiama dalis skrandžio, endoskopinės skrandžio sulankstymo procedūros metu išlaikoma virškinimo anatomija.
Pagal visas tarptautines rekomendacijas chirurginė operacija gali būti atliekama pacientams iki 65-erių metų. O endoskopinei skrandžio mažinimo intervencijai nėra amžiaus cenzo. Ji gali būti atliekama visiems, sulaukusiems 18 m. ir vyresniems pacientams, kurių KMI didesnis nei 30. Be to, skrandžio mažinimas endoskopu dėl savo specifikos turi mažiausiai nepageidaujamų poveikių. Operacijos naujuoju metodu pasižymi mažesne komplikacijų rizika, nėra pooperacinių chirurginių žaizdų.
Kartu su kilogramais „ištirpsta“ ir ligos
„Gydydami nutukimą, galime išgydyti arba geriau valdyti gretutines ligas: hipertenziją, cukrinį diabetą, sąnarių ligas, miego apnėją, policistinį kiaušidžių sindromą, nevaisingumą, sumažiname vėžio riziką. Tai leidžia pagerinti gyvenimo kokybę, sumažinti vartojamų vaistų kiekį, užkirsti kelią įvairių ligų komplikacijoms, ankstyvos mirties nuo miokardo infarkto ar insulto rizikai. O svarbiausia – gyventi kokybiškai, nesibaiminant dėl ligų ar invalidumo“, – svarbius nutukimo gydymo tikslus vardija chirurgas.
Norintiesiems pasikonsultuoti dėl šios procedūros:
Respublikinė Šiaulių ligoninė
Gydytojas gastroenterologas Justas Birutis
justas.birutis@gmail.com
Klaipėdos universiteto ligoninės filialas „Jūrininkų ligoninė“
Pilvo chirurgas dr. Olegas Deduchovas
o.deduchovas@gmail.com
