Anksčiau 3–5 proc. pacientų, su storosios žarnos vėžio diagnoze buvo iki 50 metų amžiaus. Prognozuojama, kad per artimiausius 10 metų jų dalis sergančiųjų dėlionėje gali išaugti iki 30 proc.
„Liūdna, nes jie nepatenka į patikros programą, – pastebi Nacionalinio vėžio instituto gydytojas chirurgas Audrius Dulskas. – Dažnai tie pacientai kreipiasi į medikus, kai pasireiškia tokie simptomai, kaip kraujavimas, tuštinimosi sutrikimai, pilvo pūtimas, svorio kritimas.“
Idealiu atveju vėžys turi būti diagnozuotas, kol dar nėra simptomų. Juolab, kad patikra leidžia užkirsti kelią ligos išsivystymui.
A.Dulskas paaiškino, kad pasaulyje jau reaguojama į kintančią sergamumo statistiką.
„Kai kuriose šalyse, kur šita liga dažnesnė ir yra aukštesnis ekonominio išsivystymo lygis, storosios žarnos vėžio patikros programa jau pradėta vykdyti nuo 45 metų amžiaus. Tą jau daro Jungtinė Karalystė, JAV ir Pietų Korėja“, – lrytas.lt pasakojo A.Dulskas.
Storosios žarnos vėžys – ypač dažna liga. Vien Lietuvoje kasmet nustatoma apie 1,7 tūkst. naujų jos atvejų.
Ligą įtarti leidžia neskausmingas tyrimas
Tiems, kurie gerai jaučiasi ir neįtaria, kad į duris jau beldžiasi liga, ypač svarbus slapto kraujavimo testas, aptinkantis kraujavimo iš žarnyno pėdsakus išmatose.
„Visiems žmonėms, vyresniems nei 40 metų, rekomenduoju nusipirkti tą testą. Vaistinėse jis kainuoja 5–6 eurus. Tyrimas yra paprastas, neskausmingas, kiekvienas pasitikrinti gali namuose“, – paaiškino A.Dulskas.
Nuo 50 metų amžiaus Lietuvoje gyventojai gali nemokamai pasitikrinti dėl storosios žarnos vėžio. Kodėl šia galimybe pasinaudoja ne visi?
„Įtariu, daugelis žmonių įsivaizduoja, kad patikra iš karto prasideda nuo kolonoskopijos. Greičiausiai gyventojus, kurie dorai nežino, tai gąsdina ir jie nesitikrina sveikatos“, – svarstė A.Dulskas.
Jeigu kraujo pėdsakų testas neparodo, vadinasi, pagrindo bijoti ligos nėra, bet po poros metų pravartu vėl išsitirti.
Tik tuo atveju, jei slapto kraujavimo testas teigiamas, būtina kreiptis į gydytoją dėl tolesnių tyrimų. Tiesa, išsigąsti nereikia – teigiamas testo rezultatas nėra vėžio diagnozė.
„Tai reiškia, kad yra nežymus, plika akimi nematomas kraujavimas, arba neteisingai atlikote testą. Akcentuojama, kad prieš testą reikia vengti raudonos mėsos, kai kurių medikamentų.
Kažkokius pakitimus randame labai nedidelei daliai pacientų. Būna, randame gerybinę patologiją – polipus – o vėžį nustatome tik 5–8 proc. atvejų, kai slapto kraujavimo testo rezultatas yra teigiamas“, – nuramino A.Dulskas.
Anot gydytojo chirurgo, riziką susirgti storosios žarnos vėžiu didina per didelis raudonos mėsos vartojimas, nutukimas, rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, taip pat gazuotų saldintų vaisvandenių, alkoholio, greito, riebaus maisto vartojimas.
Manoma, kad šie įpročiai ir lemia, kad vėžiu vis dažniau suserga jaunesni žmonės.
„Nuolatinis bėgimas ir skubėjimas – ne į naudą. Viskas susideda ir turime rezultatą, kad vėžys jaunėja“, – sakė A.Dulskas.
Prailgina gyvenimą
Santaros klinikų gydytojas chirurgas prof. Tomas Poškus taip pat tvirtina, kad ankstyva diagnostika turi neįkainojamą vertę.
„Tai leidžia sumažinti riziką numirti nuo storosios žarnos vėžio ir apskritai prailginti išgyvenamumą.
Turime lietuviškus duomenis: jei žmogus pasidaro slapto kraujavimo testą ir jis yra neigiamas, tai rizika numirti per 5 metus yra maždaug 4 proc. Čia kalba eina apie 50–75 metų žmones. Jeigu testas yra teigiamas, bet ten randamas polipas, tai rizika praktiškai nepadidėja.
Tačiau, jeigu testas yra teigiamas ir žmogus kolonoskopijos tyrimo nepadaro, tai rizika padvigubėja. Ji tampa apie 9, beveik 10 proc.
Taigi, turime aiškų įrodymą, kad radę kraujo pėdsakus ir pasidarę kolonoskopiją mes reikšmingai sumažiname riziką numirti dėl bet kokios priežasties per artimiausius 5-erius metus“, – „Žinių radijui“ yra sakęs T.Poškus.
Pokyčiai krūties vėžio diagnostikoje
Apie galimus pokyčius storosios žarnos vėžio patikros programoje Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nėra skelbusi.
Tačiau rengiami pakeitimai krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje. Nuo kitų metų pradžios, kaip žadama, bus praplėstos programos dalyvių amžiaus ribas, atsisakys šeimos gydytojo siuntimo ir į programą įtrauks naują tyrimą – krūties tomosintezę. Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio teigimu, prevencinių programų plėtra padės tiek saugant gyventojų sveikatą, tiek didinant visuomenės sąmoningumą, tiek taupant gydymui skirtas lėšas.
„Prevencinių programų pakeitimai padės tiksliau identifikuoti asmenis, kuriems reikia gydymo ankstyvoje stadijoje, valdyti su tuo susijusias rizikas. Prevencinių programų tobulinimas yra nuolatinis procesas, tad gavus bandomųjų projektų rezultatus bus daromi ir kiti pakeitimai tokioje svarbioje srityje kaip onkologinių ligų prevencija“, – pranešime spaudai cituojamas ministras.
Kaip nurodo ministerija, nuo kitų metų sausio 1 dienos visoje Lietuvoje bus Krūties piktybinio naviko ankstyvosios diagnostikos programoje galės dalyvauti 45–74 metų amžiaus moterys. Pacientėms taip pat bus atliekamas naujas šiuolaikiškas tyrimas – krūties tomosintezė, kuri leidžia ištirti net itin mažus (iki 2–3 mm) įtartinus darinius. Gerinti krūties vėžio prevencijos programos kokybę padės ir dešimt naujų mamografų, kuriuos Europos Sąjungos (ES) fondų lėšomis įsigijo ir 2020 m. septynioms gydymo įstaigoms perdavė ministerija. Nuo kitų metų pradžios prevencijos programoms nebereikės ir šeimos gydytojo siuntimo, o pacientų informavimą, kvietimą ir paslaugų organizavimą perims du koordinavimo centrai – Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos.
Koordinavimo centrų infrastruktūrai paruošti ministerija skyrė 340 tūkst. eurų ES fondų lėšų. Naujas paslaugų organizavimo modelis bus išbandytas įgyvendinant pilotinį projektą, kuriame dalyvaus abu koordinavimo centrai ir atrinktos gydymo įstaigos.
