Virusologas prof. Saulius Čaplinskas sako, kad šiuo metu pasirodo nemažai analizių apie COVID-19 pandemijos poveikį kitų infekcijų raidai. „Pandemijų laikotarpiu daug kur pastebimas sergamumo sumažėjimas, nes žmonės nesikreipė į sveikatos priežiūros įstaigas. Kai jie vėl pradėjo eiti pas gydytojus, pasimatė padidėjęs sergamumas“, – lrytas.lt aiškino S.Čaplinskas.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, 2020 m. Lietuvoje fiksuotos 33 mirtys nuo tuberkuliozės, 2021 m. – 31, 2022 m. – 29 mirtys. Tačiau pernai tuberkuliozė pražudė 38 šalies gyventojus.
2023 m. Lietuvoje iš viso užfiksuota 611 naujų tuberkuliozės atvejų, o 2022 m. – 657. Todėl sergamumo rodiklis sumažėjo nuo 23,2 iki 21,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Nepavyksta išnaikinti tuberkuliozės
Nepaisant to, ECDC duomenys rodo, kad Lietuvoje sergamumas tuberkulioze yra vienas didžiausių Europoje. Kodėl mūsų šalis taip nemaloniai išsiskiria?
„Tai sena situacija, kuri parodo, kad tuberkuliozės eliminavimo programoje reikėtų spartesnių pokyčių. Dera analizuoti priežastis, kodėl mes turime didesnį sergamumą ir kodėl auga vaistams atsparios tuberkuliozės paplitimas“, – sakė S.Čaplinskas.
Pasak jo, tai visų pirma signalizuoja apie tuberkuliozės gydymo spragas.
„Daugeliu atvejų tuberkuliozė yra išgydoma, ypač jeigu gydymas pradedamas anksti ir baigiamas visas vaistų kursas. Gydomas pacientas turi griežtai laikytis gydymo režimo, priešingu atveju jis nepasveiks ir platins infekciją toliau“, – lrytas.lt pateiktame komentare teigė NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Gabriela Hartwig.
„Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo mažesnė tikimybė susirgti sunkesne forma ar užkrėsti kitus. Svarbiausia pradėjus gydymo kursą – jį užbaigti, nes kitu atveju vystosi atsparios vaistams tuberkuliozės formos, kurias išgydyti ypač sunku ir gydymas trunka keletą metų“, – pabrėžė G.Hartwig.
S.Čaplinsko nuomone, pagrindinė priežastis, kodėl Lietuvoje tebėra fiksuojamas nemažas tuberkuliozės paplitimas – tęstinio gydymo nesėkmės, tai, kad žmonės, kuriems diagnozuota liga, tinkamai nevartoja vaistų.
„Jeigu tuberkuliozė diagnozuota laiku, ją galima išgydyti per pusę metų, bet vaistus reikia vartoti kasdien“, – sakė S.Čaplinskas.
Kitas reikalas – jei liga nepasiduoda gydymui, ar iš pradžių paskirto medikamentų kurso nebuvo laikomasi.
„Tada reikia, kad žmogus kiekvieną dieną, reguliariai, kaip gydytojas paskyrė, vartotų vaistus. Jeigu vieną kartą užmiršta, gal nieko neatsitiks, bet kada užmeta tris dienas iš eilės, tada jau vystosi tuberkuliozės atsparumas vaistams“, – paaiškino profesorius.
2021 m. Lietuvoje sėkmingo naujų ir recidyvų tuberkuliozės atvejų išgydymo rodiklis siekė 86,4 proc. Tačiau, kaip pastebi S.Čaplinskas, gydymo rezultatai skiriasi, priklausomai nuo savivaldybės.
Lietuvoje veikia tiesiogiai stebimo trumpo gydymo kurso (DOTS) paslaugų kabinetai. Anksčiau tuberkulioze sergantys žmonės turėjo atvažiuoti į gydymo įstaigą ir vaistus išgerti mediko akivaizdoje. Dabar atsirado galimybė medikamentų vartojimą stebėti nuotoliniu būdu.
Gali užkrėsti 15 žmonių per metus
Tuberkuliozė plinta oru. Užsikrėtimo tikimybę didina artimas ir ilgas kontaktas su tuberkuliozės bakterijas aktyviai išskiriančiu žmogumi, t.y. sergančiu atviro tipo plaučių tuberkulioze.
„Žmogus į aplinka išskiria daug tuberkuliozės mikobakterijų, jei jis kosti, čiaudo, dainuoja, garsiai šneka. Kai pabūni arti tokio asmens, prikvėpuoji daugiau tuberkuliozės mikobakterijų. Reiškia, pavojingiems yra tiems, kurie gyvena arba dirba kartu su sergančiuoju“, – įspėjo S.Čaplinskas ir pridūrė, kad nusilpęs imunitetas didina tikimybe neatsilaikyti ir užsikrėsti tuberkulioze.
Žmogus gali nesuprasti, kad serga tuberkulioze ir pats to nežinodamas ją platinti. Taigi, susidurti su šia infekcija galime prekybos centre, viešajame transporte, net teatro spektaklyje ar muzikos koncerte.
Pasak specialistų, aktyvia tuberkuliozės forma sergantis pacientas gali užkrėsti iki 15 asmenų per metus.
Į rizikos grupę patenka kaliniai. Kaip nurodė profesorius, 2022 m. 9 tuberkuliozės atvejai užfiksuoti Lietuvos kalėjimuose.
Remiantis Tuberkuliozės profilaktikos, diagnostikos, gydymo ir kontrolės 2024–2030 metų veiksmų planu, vienas iš siektinu rodikliu yra sumažintas mirtingumo nuo TB rodiklis (lyginant su 2015 m.) – 75 proc. 2025 m., 90 proc. 2030 m.: nuo 5,17/100 000 gyventojų 2015 m. iki 1,4/100 000 gyventojų 2025 m. ir iki 0,9/100 000 gyventojų 2030 m.
„Mane stebina tai, kad tarptautinės organizacijos pateikia daugiau informacijos apie Lietuvą, nei matome iš mūsų šalies institucijų. Juk ECDC informaciją gauna iš Lietuvos institucijų. Duomenų pateikimas visuomenei turėtų būti daug sklandesnis ir operatyvesnis“, – pastebėjo S.Čaplinskas.
NVSC nurodo, kad Lietuvoje dėl tuberkuliozės ištiriama per mažai vaikų, kurie ruošiasi pradėti mokyklą. Anot centro specialistų, 2022 m. vadinamasis Mantu testas buvo atliktas tik pusei Lietuvos vaikų.
2023 metų pradžioje apie tuberkuliozę priminė protrūkis Radviliškio Lizdeikos gimnazijoje, kai liga nustatyta trims abiturientams.
