„Dabar tas laikas, kai suaktyvėja visos erkės, kurios išgyveno žiemą. Joms būtina pasimatinti krauju, aukos ieškančių erkių gausa didžiausia būna ankstyvą pavasarį“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ pasakojo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė.
Balandis ir gegužė – mėnesiai, kai Lietuvos miškuose ir želdiniuose yra daugiausia erkių.
Specialistams nerimą kelia, kad pernai ženkliai išaugo sergamumas erkių platinamomis ligomis. NVSC duomenimis, 2023 m. Lietuvoje buvo užregistruota 2880 Laimo ligos atvejų, o erkinis enfalitas nustatytas 597 gyventojams. Abi infekcijos pavojingos – kartais erkinis encefalitas sukelia tokius stiprius liekamuosius reiškinius, kurie lemia neįgalumą.
Rinkitės tinkamą aprangą
Žmonės negali jaustis saugūs net parkuose, nes erkinį encefalitą ir Laimo ligą platinantys parazitai įsitvirtino miestuose.
„Puikiausia apsauga nuo erkinio encefalito yra Lietuvos gyventojams prieinama vakcina.
Nuo Laimo ligos vakcinos nėra, todėl saugomasi kitais būdais. Jie skamba neįdomiai, nuobodžiai, bet gali būti efektyvi priemonė nuo erkės įsisiurbimo. Jeigu teisingai apsirengsime, teisingai elgsimės, tikrai sumažinsime riziką“, – sakė M.Žygutienė.
Gamtoje patariama dėvėti šviesius rūbus, nes tuomet erkė geriau matosi ant audinio. Grįžus namo, reikėtų nusivilkti rūbus, apžiūrėti kūną. Taip pat veiksminga, jei nėra apnuogintų odos plotų.
„Erkė pirmiausia pasikabina ant drabužių, ropoja ir ieško plyšio, kaip patekti prie kūno. Jeigu uždarysime visus kelius, tuomet apsaugosime save“, – patarė M.Žygutienė.
Dar viena svarni priemonė – galvos apdangalai. Tai ypač svarbu vaikams, nes erkė augalais užlipa iki 1 metro aukščio. Neretai parazitės įsisiurbia vaikams į galvos, kaklo sritį.
Virusas perduodamas iškart
Vakcinacijos nuo erkinio encefalito schemą sudaro 3 skiepo dozės. Pirmąją nuo antrosios skiria 1–3 mėnesiai, o trečiąkart skiepytis reikia praėjus 5–12 mėnesių.
Tačiau specialistė akcentavo, kad apsauga nuo erkių susiformuoja praėjus 2 savaitėms po antrosios dozės gavimo.
„Jeigu žmogus pradės skiepytis dabar, tai šitam sezonui galėtų pasiruošti“, – konstatavo M.Žygutienė.
Ar yra alternatyvų vakcinoms?
„Reikėtų sudaryti blogas sąlygas erkėms išgyventi, bet Lietuvoje tai yra labai sunku padaryti, nes sąlygos nepaprastai geros – žalias kraštas, daug miškų ir želdinių. Jie užima beveik trečdalį mūsų landšafto.
Bet jei galvoje turime mažą teritoriją, tai pirmiausia reikėtų pjauti žolę nuo ankstyvo pavasario ir neleisti jai užaugti daugiau nei 10 centimetrų“, – sakė M.Žygutienė ir pridūrė, kad derėtų pašalinti nereikalingus krūmokšnius.
„Atviroje vietoje erkė jaučiasi blogai, nes pučia vėjas ir saulė prašildo viršutinį dirvos sluoksnį. Gaunasi mažai drėgmės ir ten jos gali žūti, todėl traukiasi į sau tinkamesnę vietą“, – paaiškino specialistė.
O jei erkė įsisiurbė? M.Žygutienė patarė kalendoriuje pasižymėti jos pašalinimo dieną ir mėnesį akyliau stebėti savo organizmą. Jei žmogus užsikrėtė, ligos simptomai įprastai pasireiškia per 2 savaites. Pastebėjus Laimo ligos arba erkinio encefalito požymius, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją.
Lėtinė liga – didelė bėda
Laimo ligos prevencijai ypač svarbu įsisiurbusią erkę ištraukti kuo skubiau. Taip yra, nes erkinio encefalito virusas perduodamas iškart, o Laimo liga tik tada, kai voragyvis pasimaitina.
Šiuo metu vyksta intensyvūs vakcinos nuo Laimo ligos kūrimo darbai.
„Laimo liga sėkmingai gydoma antibiotikams. Bet kartais nutinka, kad žmogus nepastebėjo erkės įsisiurbimo, nepamatė specifinio ligos požymio – klaidžiojančios raudonės įsisiurbimo vietoje – tada praleidžia tinkamą momentą išsigydyti ir Laimo liga pereina į vėlesnes stadijas“, – pasakojo M.Žygutienė.
Lėtinės Laimo ligos simptomai: sąnarių skausmas, neurologiniai sutrikimai, nereguliarus širdies plakimas, akių uždegimas, hepatitas, sunkus nuovargis.
„Tada tiek pacientui, tiek gydytojui būna sunku atsekti, kad viso šito pradžia buvo erkės įsisiurbimas“, – pastebėjo M.Žygutienė.
