Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistų teigimu, dėl klimato kaitos Lietuvoje pastaraisiais metais erkių aktyvumo sezonas pailgėjo, o susirgimų erkių pernešamomis ligomis – padaugėjo. Mūsų šalis yra priskiriama prie didelio erkių paplitimo kraštų, kur šie pavojingas ligas platinantys nariuotakojai yra gyvybingi vidutinei paros temperatūrai perkopus 4–6 laipsnių šilumos ribą – tai yra, erkės būna aktyvios praktiškai nuo ankstyvo pavasario iki pat žiemos.
Įvardija ligų skirtumus
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovės profesorės Ligitos Jančorienės teigimu, įsisiurbusios į žmogaus kūną bei žmogaus krauju besimaitinančios erkės gali užkrėsti ir Laimo borelioze, ir erkiniu encefalitu.
„Erkinis encefalitas yra erkinio encefalito viruso sukeliama infekcija, o Laimo boreliozė – bakterinė infekcija. Laimo boreliozei gydyti yra tinkami antibakteriniai vaistai, tačiau kol kas nėra vakcinos, o nuo erkinio encefalito – turime efektyvią vakciną, tačiau kol kas neturime antivirusinių vaistų. Laimo boreliozė yra gydoma antibakterine terapija, tuo tarpu erkiniam encefalitui specifinio gydymo nėra, tik simptomų malšinimas. Kita vertus, yra prieinama specifinė profilaktika – vakcina“, – akcentuoja prof. L. Jančorienė.
Pasak profesorės, siekiant išvengti Laimo boreliozės, svarbu įsisiurbusią erkę ištraukti kuo greičiau, mat borelijos – ligą sukeliančios bakterijos – į žmogaus organizmą patenka erkės maitinimosi pabaigoje.
Tai gali įvykti ir po paros nuo įsisiurbimo. Tuo tarpu erkinio encefalito virusu užsikrėsti galima iš karto, kai tik erkė įsisiurbia, nes virusas lokalizuojasi erkės seilėse, todėl užtenka tik įkandimo.
Kai kurios komplikacijos gali būti negrįžtamos
„Erkinio encefalito inkubacijos periodas yra iki 3 savaičių. Dažniausiai erkinis encefalitas pasireiškia karščiavimu, vėliau pasireiškia stiprūs galvos skausmai. Tokiu atveju verta kreiptis į medikus, siekiant išsiaiškinti pakilusios kūno temperatūros priežastis.
Laimo boreliozė yra dažniausia erkių platinama infekcija Europoje, sukelianti odos, rečiau – nervų sistemos arba sąnarių, labai retai – širdies ar akių pažeidimą“, – aiškina Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė.
Prof. L. Jančorienė pabrėžia, kad erkinis encefalitas yra centrinės nervų sistemos infekcija, trečdaliui persirgusiųjų sukelianti ilgalaikius padarinius, neigiamai veikiančius gyvenimo kokybę. Kasmet erkiniu encefalitu Europoje suserga apie 3 tūkst. žmonių, didžiausi sergamumo rodikliai registruojami Baltijos šalyse. Mirštamumas nuo erkinio encefalito Europoje yra apie 1 proc.
„Deja, bet kai kurie pacientai iš infekcinių ligų stacionarinių gydymo įstaigų išvažiuoja tiesiai į slaugos namus, nes kartu su smegenų dangalų ir parenchimos pažeidimo požymiais nustatomi nugaros smegenų ir šaknelių bei nugaros nervų pažeidimo požymiai. Ilgalaikiai liekamieji reiškiniai nustatomi apie 30 proc. erkiniu encefalitu sirgusių žmonių.
Beveik 10 proc. pacientų nustatomi sunkūs, negalią lemiantys liekamieji reiškiniai. Dažniausiai tai būna darbingo amžiaus žmonės, kurie iki ligos buvo aktyvūs, dirbantys.
Komplikacijos dėl erkinio encefalito dažniausiai ištinka nepasiskiepijusius asmenis. Kas jas lemia – sunku nustatyti, nors šiuo metu svarstoma, jog komplikacijų tikimybę gali sąlygoti ne tik viruso ypatybės, bet ir genetinis polinkis. Vaikai dažniausiai serga lengvesnėmis formomis, o komplikacijos neretai pasitaiko vyresniems pacientams, ypač jeigu sergama gretutinėmis ligomis“, – pasakoja infekcinių ligų gydytoja.
Susirgę – gailisi nepasiskiepiję
Infektologės teigimu, dažniausiai skiepai apsaugo nuo erkinio encefalito. Retais atvejais į ligoninę dėl erkinio encefalito patenka pacientai, gavę tik vieną skiepą ar nepabaigę skiepų kurso, tad svarbu tinkama apsauga pasirūpinti dar prieš erkių sezono piką. Profesorei antrina ir BENU vaistininkė Laura Mockutė, kurios teigimu, susirūpinimas savo sveikata ir noras apsisaugoti nuo erkinio encefalito neretai kyla dėl skaudžios artimųjų akistatos su šia sunkia liga.
„Teko girdėti istorijų, kuomet erkiniu encefalitu susirgę žmonės apgailestavo, kad didžiausia jų klaida buvo, jog laiku nepasiskiepijo. Skiepytis nuo erkinio encefalito niekada nevėlu, tačiau apsisprendus, tą padaryti rekomenduojama iki šiltojo metų laikotarpio, kol erkės yra neaktyvios. Patikimiausia apsauga – trys vakcinos dozės.
Erkinio encefalito vakcina yra skiepijama išlaikant 1–3 mėnesių intervalą tarp pirmosios ir antrosios dozių, po kurių susidaro imunitetas, apsaugantis žmogų nuo šios ligos vienerius metus. Po metų skiepijama trečiąja vakcinos doze. Vėliau, siekiant palaikyti apsauginį imuniteto lygį, kas 3–5 metus vakcinuotis reikia pakartotinai. Esant poreikiui, kai erkės jau yra aktyvios, gali būti taikoma ir pagreitintos vakcinacijos schema, kai tarp pirmos ir antros vakcinos dozių yra išlaikomas 2 savaičių intervalas“, – aiškina L. Mockutė.
Patogiu metu pasiskiepysite vaistinėse
Vaistininkė L. Mockutė primena, kad pasiskiepyti nuo erkinio encefalito patogiu metu galima ir vaistinėse – skiepui galima registruotis internetu, telefonu arba užsukus į vaistinę. Vaistininkė pabrėžia, nors skiepai nuo šios virusinės infekcijos yra prieinami visiems nuo vienerių metų, vaistinėse skiepijimo paslauga neatliekama jaunesniems nei 18 metų asmenims.
„Vaistinėse yra įrengti skiepų kabinetai, kuriuose surenkama anamnezė, užpildomas klausimynas, įvertinama, ar pacientas nėra alergiškas kokiai nors pagalbinei ar veikliajai medžiagai, ir tuomet atliekama skiepijimo procedūra. Kadangi vakcinacija yra ilgalaikė ir skirta ne vienam sezonui, besiskiepijančiam taip pat yra suteikiama visa reikalinga informacija apie tolesnį skiepijimosi planą.
Esant abejonėms, ar imunitetas erkiniam encefalitui yra pakankamas, galima atlikti ir antikūnų tyrimą bei ištirti, koks jų kiekis yra organizme“, – sako L. Mockutė.
Vaistininkė pasakoja, kad nesvarbu, ar jūs pasiskiepiję, ar ne, erkių įsisiurbimų vis tiek reikia saugotis. Einant į mišką reikia apsirengti taip, kad viršutinė aprangos dalis būtų ilgomis rankovėmis, o rankogaliai gerai priglustų prie riešo, kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Svarbu nepamiršti naudoti nariuotakojus atbaidančias medžiagas – repelentus.
„Efektyvi erkinio encefalito profilaktikos priemonė yra vakcinacija, tačiau turime papildomai saugotis ir nuo Laimo boreliozės. Nuo erkių apsaugo ir įvairūs purškalai, repelentai. Siekiant efektyvios apsaugos nuo erkių, reikėtų atkreipti dėmesį, kad šie repelentai turėtų veiksmingas veikliąsias medžiagas, pavyzdžiui, dietiltoluamidą arba pikarinidą. Priemonės, kurios yra sukurtos tik augaliniu pagrindu, dažniausiai nėra tokios veiksmingos“, – pastebi vaistininkė.
