Kauno klinikų gydytojas radiologas: kokios inovacijos diegiamos retų ligų gydyme

2024 m. vasario 28 d. 12:08
Kauno klinikų inf.
Inovacijos – tai naujų būdų ir metodų ieškojimas, siekiant pagerinti teikiamas paslaugas. Medicinoje – nuo diagnostikos iki gydymo – vis dažniau susiduriama su naujais paslaugų teikimo metodais. Antanas Montvila, Kauno klinikų Inovacijų vertinimo ir diegimo tarnybos vadovas bei Radiologijos klinikos gydytojas radiologas, sako, kad inovacijos apima kiekvieną medicinos sritį ir kartais to net nepastebime. Daugiau apie medicinoje ir retų ligų gydyme taikomas inovacijas kalba A. Montvila.
Daugiau nuotraukų (1)
– Kokios inovacijos yra taikomos kasdieninėje praktikoje?
– Inovacijų tema yra be galo plati ir turbūt nėra dienos, kai negirdime žodžio „inovacija“. Jų stengiamės ieškoti kiekviename žingsnyje ir sprendime. Didžiosios inovacijos, kaip ląstelių ar genų terapija, retų ligų srityje yra vis plačiau naudojamos. Inovacija galima laikyti ir telemedicinos paslaugas.
– Klinikiniai sprendimų priėmimo asistentai – kokia tai inovacija ir kokiose srityse ji yra taikoma?
– Klinikiniai sprendimų asistentai ar gairės, priimant sprendimus, nėra naujas konceptas. Šiandien turime daug tarptautinių gairių, kaip gydyti įvairias ligas, tačiau vis dažniau girdime, kad dirbtinis intelektas taps įrankiu, priimančiu sprendimus už žmogų, tačiau tikiu, jog tai bus įrankis padedantis priimti geresnius sprendimus. Vystantis skaitmenizacijai, kompiuteriai tampa vis galingesni, jie leidžia apdoroti didesnius duomenų kiekius – taip atsiranda sprendimo priėmimo asistentai, kurie gydytojui leidžia dar labiau susitelkti į individualų paciento lygmenį ir koreguoti jų gydymo planus. Kompiuterio pagalba galima įvertinti paciento klinikinę istoriją, genetinius, laboratorinius ir kitus klinikinius duomenis. Tokie modeliai leidžia priimti geresnius gydymo ir diagnostinius sprendimus. Kalbant retų ligų kontekste, šie asistentai be galo reikalingi, nes ne visi specialistai dažnai mato retomis ligomis sergančius pacientus ar užsiima retų ligų diagnostika ir gydymu, todėl, pasinaudojant klinikiniu asistentu, gerėja ir pacientų išeitys.
– Kaip galima dirbtinį intelektą pritaikyti medicinoje?
– Tai yra neišvengiamas ir natūralus žingsnis. Didžioji problema – jeigu mes tikėsime, kad dirbtinis intelektas mums išspręs visas problemas. Deja, to nebus. Į dirbtinį intelektą galima pažiūrėti kaip į įrankį, kuris leidžia naujai pažvelgti į problemas ir pagerinti paslaugų teikimą. Dabar radiologijoje naudojame įrankį pacientams, patyrusiems insultą ir galime gauti antrą nuomonę. Tikiuosi, kad jau netolimoje ateityje naudosime gerokai daugiau dirbtinio intelekto įrankių klinikinėje praktikoje, kurie padės dar labiau pagerinti mūsų pacientų priežiūrą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.