„Anesteziologija – ypatingai sparčiai besivystanti mokslo ir praktikos sritis. Nauji medikamentai, stebėsenos metodai, inovatyvūs sprendimai bei paciento saugumo ir anesteziologinės kultūros augimas skatina gydytojus anesteziologus reanimatologus sparčiai tobulėti, – teigia prof. Andrius Macas, Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos vadovas. – Šalia paciento nuolat būna didelė komanda, kuri pasiruošusi daryti viską, kad šia patirtimi jis būtų kuo labiau patenkintas.“
Ruošiantis chirurginiam gydymui, pacientams atliekamas priešanestetinis vertinimas. „Kartais užtenka, kad bendrą įvertinimą atliktų gydytojas chirurgas, tačiau sudėtingesniais chirurgijos atvejais ar pacientui sergant gretutinėmis ligomis į šį vertinimą ir būklės korekciją prisijungia ir gydytojas anesteziologas.
Jis papasakoja pacientui, kas jo laukia, peržiūri paciento vartojamus medikamentus, teikia rekomendacijas, – sako profesorius. – Kauno klinikose atliktas tyrimas, kurio tikslas – išsiaiškinti pacientų pasitenkinimą anestezijos paslauga ir pacientų nuomonę apie anestezijos kokybę, parodė, kad 81 proc. pacientų turėjo galimybę užduoti gydytojui anesteziologui klausimus ir į juos gavo aiškius atsakymus.“
Priešoperaciniame paciento paruošime dalyvauja ir slaugos specialistai: skyriaus slaugytojai, slaugos padėjėjai, pagalbiniai darbuotojai. „Slaugytojai užtikrina higieninį paciento paruošimą operacijai, gali būti atliekamas žarnyno valymas, kompresinė terapija, šalinami plaukai nuo numatomo operacinio ploto. Prieš pat transportavimą į operacinę, pacientas informuojamas apie būtinybę išsiimti dantų protezus, klausos aparatą, kontaktinius lęšius, nusiimti akinius (jei tokie yra). Tai labai svarbu ne tik todėl, kad daiktai nepasimestų, bet ir dėl paties paciento saugumo atliekant procedūras“, – pasakoja Daiva Didvalė, Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos slaugos vadovė.
Komandoje kartu su gydytoju anesteziologu reanimatologu dirba kvalifikuotas slaugos specialistas, anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojas, o darbui naudojamos kokybiškos ir saugios priemonės: intraveniniai kateteriai, neišlašančios infuzinės sistemos, inovatyvūs prietaisai, padedantys dozuoti vaistus, standartizuoti vežimėliai ir saugūs medikamentai.
„Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojas operacinėje – labai svarbus komandos narys ne tik atliekantis medicinines manipuliacijas, tačiau tampantis ir žmogumi, kuris pirmasis pasitinka pacientą prie operacinio bloko durų, jau esantį operacinėje pacientą nuramina, padrąsina, nukreipia mintis, palaiko už rankos, o jam prabudus pasitinka su šypsena ir rūpesčiu“, – priduria Ugnė Augustė Mockaitytė, Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytoja.
Operacijai prasidėjus, šalia paciento ir toliau budi didelė komanda. „Gydytojas anesteziologas stebi ne tik paciento gyvybines funkcijas, vertina galimų komplikacijų vystymąsi, tačiau yra ir neatsiejamas gydytojo chirurgo pagalbininkas. Visgi be anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojo gydytojas anesteziologas negalėtų pasiekti geriausių rezultatų“, – sako prof. A. Macas.
Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų veikla apima visų paciento gyvybinių funkcijų stebėseną, koregavimą bei palaikymą, taigi jie turi ne tik gerai išmanyti klinikinę fiziologiją, bet ir pasižymėti aštriu protu, savitvarda, greita reakcija.
„Atsižvelgiant į operacijos apimtį, išpunktuojama periferinė vena, parenkama tinkamiausia, patogiausia vieta, atitinkamas kateterio dydis. Kateterio įvedimas į veną yra vienintelis dalykas kurį pacientas jaučia prieš anesteziją. 95 proc. pacientų tiki, kad personalas darė viską, kad jis išvengtų skausmo, – pasakoja U.A. Mockaitytė. – Kol pacientas sąmoningas, jam pageidaujant viskas pasakojama, pildomas saugios chirurgijos klausimynas, skirtas įvertinti visas galimas rizikas ir pasiruošimą jų valdymui, patikrinama dokumentacija.“
„Džiaugiamės, kad 97 proc. Kauno klinikų pacientų gydytojo anesteziologo darbą vertina gerai, o slaugytojų darbu patenkinti net 99 proc. anesteziją gavę pacientai“, – sako D. Didvalė.
Įvykus operacijai, pacientas vežamas į poanestezinę arba kitaip – prabudimo palatą, ten prijungiamas prie širdies veiklos, kvėpavimo stebėjimo įrangos, šildymo prietaiso, lašinami skysčiai į veną, taikomas nuskausminimas bei tęsiamas gydymas.
„Prie paciento nuolatos būna slaugos personalas, vertina skausmo lygį, akylai stebi pooperacines žaizdas, drenų būklę ir užtikrina visus poreikius, kad pacientas jaustųsi kaip įmanoma komfortiškiau“, – pasakoja D. Didvalė.
Ji priduria, kad pilnai prabudę pacientai dažnai klausia kada bus atliekama operacija, nors ji jau atlikta, stebisi, kad nepajautė kaip ji buvo atliekama. „Kiti dažni klausimai – kiek truko operacija, kokio dydžio operacinis pjūvis, ar neprikalbėjo keistų dalykų narkozės metu, kada galės atsigerti.
Slaugytojai ne tik nepertraukiamai stebi klinikinę būklę, užtikrina slaugos procesus, bet ir labai daug dėmesio skiria bendravimui su pacientu pagal jo poreikius. Kiekvienas žmogus – unikalus, todėl reikia pajausti, kuris nori kalbėti, klausti, o kuris – tiesiog ramiai snausti. Dalis pacientų nedrįsta išsakyti prašymų“, – teigia klinikos slaugos vadovė.
Svarbu paminėti, kad pooperacinis periodas ir darbas jo metu ne mažiau svarbūs nei pati operacija. „Poanestezinė priežiūra pirmąsias valandas ypatingai svarbi paciento saugumui – kvėpavimo funkcijai, skausmo kontrolei ir valdymui, taip pat kitų komplikacijų išsivystymo mažinimui (pykinimo ir vėmimo, širdies ir kvėpavimo funkcijų komplikacijų išsivystymo mažinimui). Pirmosiomis paromis vertinama, o esant reikalui ir koreguojamas infekcijos vystymasis, kraujavimo ir trombozės pavojus, mažakraujystė, paciento psichologinė savijauta, jo ankstyva reabilitacija“, – pasakoja prof. A. Macas.
Profesorius pastebi, kad nors anestezijoje yra įvykęs didžiulis progresas, tačiau pacientai dar vis turi įvairiu baimių.
„Kauno klinikose atliktas tyrimas rodo, kad beveik pusę pacientų jautė baimę ar turėjo klaidingų ar net pavojingų įsitikinimų prieš anesteziją, pavyzdžiui, kad anestezija yra fiziologinis miegas ar tiesiog lyg mygtuko išjungimas ir įjungimas. Tačiau anestezija – dirbtinai sukeliama būklė, kuri turi savas rizikas, – paaiškina prof. A. Macas. – Vis dažniau pacientai prašo „miegoti“ mažų diagnostinių procedūrų metu. Reikia suprasti, kad tai – sudėtinga medicininė procedūra ir intervencija.“
Jis tiki, kad tik atviras, kantrus pokalbis su pacientu gali padėti pasiekti geriausius gydymo ir bendro supratimo rezultatus.
