Stebuklas: praėjo septyneri metai, Lucasas jau atšventė 13-tą gimtadienį, o auglio neliko nė pėdsako.
Pasak berniuką iš Belgijos gydžiusių medikų, jis yra pirmasis vaikas pasaulyje, išgydytas nuo smegenų kamieno gliomos – itin agresyvaus vėžio.
„Lucasas paneigė visas prognozes“ ir išgyveno, – sakė Paryžiaus Gustave Roussy vėžio centro smegenų navikų programos vadovas J.Grillis.
Šio tipo vėžys kasmet diagnozuojamas maždaug 300 vaikų JAV ir iki 100 vaikų Prancūzijoje.
Medikų bendruomenė giria pasiekimus, dėl kurių 85 proc. vaikų, kuriems diagnozuojamas vėžys, išgyvena ilgiau nei penkerius metus.
Tačiau vėžys vėžiui nelygu. Vaikų, turinčių smegenų kamieno gliomą, perspektyvos išlieka niūrios – dauguma jų po diagnozės nustatymo neišgyvena nė metų. Neseniai atlikto tyrimo duomenimis, praėjus dvejiems metams gyvi išliko tik 10 proc. mažųjų pacientų.
Radioterapija gali sulėtinti greitą nuožmaus naviko plitimą, tačiau joks vaistas nėra veiksmingas.
Pirmas toks atvejis
Lucasas dėl eksperimentinio gydymo kartu su šeima keliavo iš Belgijos į Prancūziją. Berniuko organizmas nuo pradžių labai gerai reagavo į atsitiktiniu būdu jam paskirtą vaistą nuo vėžio.
„Atlikau keletą magnetinio rezonanso tyrimų ir pamačiau, kaip auglys visiškai išnyko“, – pasakojo J.Grillis.
Tačiau gydytojas nedrįso nutraukti gydymo. Galop pats Lucasas prisipažino, kad vaistų jis nebevartoja.
„Nežinau nė vieno kito tokio atvejo pasaulyje“, – sakė J.Grillis.
Lucaso atvejis galėtų būti pavyzdys gydant kitus vaikus. Tačiau tyrėjai nepaaiškinti, kodėl gydymas berniukui buvo toks veiksmingas.
Kiti septyni vaikai, dalyvavę tyrime, išgyveno praėjus daugeliui metų po diagnozės, tačiau tik Lucaso auglys visiškai išnyko.
Priežastis, kodėl vieni vaikai reagavo į vaistus, o kiti – ne, greičiausiai susijusi su jų individualių navikų „biologiniais ypatumais“, svarstė J.Grillis.
„Lucaso navikas turėjo itin retą mutaciją, dėl kurios, mūsų nuomone, jo ląstelės tapo daug jautresnės vaistui“, – pridūrė gydytojas.
Naujas vaistas – tolima viltis
Mokslininkai tiria pacientų navikų genetines anomalijas ir kuria navikų „organoidus“, t. y. laboratorijoje pagamintų ląstelių darinius.
„Lukaso atvejis atgaivina viltį“, – sakė laboratoriniam darbui vadovaujanti mokslininkė Marie-Anne Debily. – Bandysime in vitro atkurti ypatumus, kuriuos nustatėme jo ląstelėse.“
Komanda nori atkurti jo genetinius ypatumus organoiduose, kad pamatytų, ar tada auglį bus galima sunaikinti taip pat veiksmingai.
Jei tai pavyks, „kitas žingsnis bus surasti vaistą, kuris turėtų tokį pat poveikį naviko ląstelėmsi, – sakė M.Debily.
Nors tyrėjai džiaugiasi atradimu, naujas gydymo metodas – tolima perspektyva.
„Nuo pirminės idėjos iki vaisto sukūrimo įprastai praeina 10–15 metų – tai ilgas procesas“, – sakė J. Grillis.
Parengta pagal „Science Alert“ inf.
