46 metų klinikinę patirtį sukaupęs ir daktaro disertaciją apie trombozę parašęs VUL Santaros klinikų vidaus ligų gydytojas prof. Virginijus Šapoka pasakojo, kad sovietmečio pabaigoje tyrė taip vadinamus „pijokus“, kurių anuomet buvo gausu.
„Dabar mes nieko panašaus tikrai nematome. Gal po didelių švenčių pasitaiko gulinėjančių, bet tais laikais gatvėje surinkdavo po 10–15 girtuoklių.
Veždavo juos į ligoninę – skrandį praplauti. Po to atiduodavome į T.Kosciuškos gatvę išblaivinti“, – lrytas.lt pasakojo V.Šapoka.
Jis tęsė norėjęs išsiaiškinti, kokią įtaką alkoholis turi trombozės rizikai.
„Nedidelės alkoholio dozės turi apsauginį poveikį, neleidžia trombocitams prilipti. Bet negali žmonėms sakyti: „Pirmyn, išgerkite!“ Tai turi būti labai nedidelės dozės.
Dėl šitos savybės, išgėrus daugiau alkoholio ir susižeidus būna labai gausūs kraujavimai“, – įspėjo V.Šapoka.
Be to, ilgalaikis alkoholio poveikis turi priešingą poveikį – skatina kraujagyslių užsikimšimą. Praėjus maždaug dviem savaitėms po gausaus alkoholio vartojimo epizodo, padidėja trombozės rizika.
„Jei be alkoholio neapsieinama, geriau vartoti labai saikingai, jokiu būdu nepropaguojant išgertuvių“, – patarė profesorius.
Kaip susidaro krešulys?
Profesorius paaiškino, kad kraujas sutirštėja, kai žmogus gausiai prakaituoja, geria mažai skysčių. Kraujodaros reguliacija sutrikti gali ir dėl ligos – policitemijos. Tuomet organizme gaminama per daug raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų), padidėja ir kitų kraujo komponentų – baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų) ir trombocitų – gamyba.
„Turime arterinę ir veninę kraujotakos sistemas. Arterinėje kraujas lekia dideliais greičiais, o veninėje jis labai vangiai kyla į viršų. Procesui padeda mūsų raumenys, kojose yra vožtuvai, kurie neleidžia kraujui grįžti.
Ilgoje kelionėje patariama atsistoti ir pavaikščioti. Tam, kad kojose nebūtų kraujo sąstovio“, – paaiškino V.Šapoka.
Profesoriaus teigimu, esminis krešulio susidarymo rizikos veiksnys – kraujagyslių sienelių pažeidimai.
„Trombocitas stengiasi prilipti ir užkišti arterijos endotelio skylutę. Pripuola kiti trombocitai ir tokiu būdu susidaro trombocitinis agregatas, prie kurio prisideda kiti elementai ir atsiranda krešulys“, – pasakojo V.Šapoka.
Krešulys gali atitrūkti ir nukeliauti į plaučius, sukeldamas potencialiai mirtiną plaučių emboliją.
Gali būti pirmas vėžio požymis
Žinoma, organizmas prisitaikęs apsaugoti žmogų nuo rimtų sveikatos sutrikimų. Gelbsti antikoaguliacinė sistema, stabdanti kraujo krešėjimą.
„Mes esame ramūs: sėdime, sukryžiuojame kojas, kartais uždedame vieną ant kitos ir nieko nenutinka. Bet antikoguliacinėje sistemoje kartais būna genetinių defektų ir staiga 15–16 metų jaunuoliui atsiranda trombozė, pavyzdžiui, žarnų kraujagyslėse.
Tada reikia išimti žarnų dalį. Visi nustemba: „Tu gavai smūgį į krūtinę?“ Taip gali nutikti autoavarijos metu dėl trauminio suspaudimo, smūgio. Bet pasitaiko, kad trombas susidaro be akivaizdžios priežasties“, – sakė V.Šapoka.
„Todėl labai atsargiai žiūrime į pacientus, kurie sako, kad gyveno kaip niekur nieko, nekeliavo, neskraidė, su automobiliu toli nevažiavo, daržo klūpomis neravėjo“, – pridūrė profesorius.
Jis pabrėžė, kad krešėjimo potencialą ypač padidina vėžinis procesas.
„Kartais tai būna pirmasis vėžio manifestavimo požymis“, – apie kraujo krešulius įspėjo V.Šapoka.
Trombozės riziką didina kasos, skrandžio, smegenų, plaučių, gimdos, kiaušidžių inkstų ir kraujo onkologinės ligos.
Ar kraujas atrodo tirštas?
Bene kiekvienas iš mūsų, gamindami maistą, esame įsipjovę pirštą. Ką galima pasakyti iš tų kelių kraujo lašelių?
„Veninis kraujas visada tamsesnis, nes jame yra mažiau deguonies, bet kraujo tirštumo vizualiai nepamatysite.
Veninis kraujas pasirodo nedidelėse paviršinėse žaizdose – nusibrozdinimuose, negiliuose įpjovimuose. Žmonės net pastebi, kad kraujas pasirodo ne iš karto, praeina kelios sekundės po sužeidimo. Taip yra, nes organizmas iš pradžių sukelia spazmą skausmo vietoje.
Arterinis kraujas pasirodo, kai pažaida yra gilesnė. Be to, kraujavimą iš pažeistos arterijos sunku suvaldyti“, – sakė V.Šapoka.
Jis pridūrė, kad kraujo tirštumą parodo hematokritas – skystosios plazminės dalies kraujyje rodiklis.
„Valgyti galima viską“
Profesorius įspėjo, kad rūkymas yra daugybės ligų, įskaitant plaučių vėžį, lėtinę obstrukcinę plaučių ligą (LOPL) ir aterosklerozę, rizikos veiksnys.
„Rūkant ypatingai pažeidžiamos kojų arterijos. Ilgo stažo rūkoriai, kurie 20–30 metų surūko po 1–2 cigarečių pakelius, pastebi, kad einant greitai blauzdose atsiranda skausmai. Jie turi sustoti.
Tai reiškia, kad aterosklerotiniai procesai vystosi žymiai greičiau. Esant apkrovai, raumeniui reikia daugiau deguonies, bet jo negauna, atsiranda išemija – pajuntamas skausmas.
Rūkoriai taip pat dažniau patiria insultus, miokardo infarktus“, – sakė V.Šapoka.
Profesorius taip pat pabrėžė fizinio aktyvumo ir sveikatai palankios mitybos svarbą.
„Valgyti galima praktiškai viską, bet svarbūs yra kiekiai. Žmonės vardija, ką nustojo valgyti ir skundžiasi, kad svoris nekrenta. Taip yra, nes suvartojama daug kalorijų.
Be to, medžiagų apykaita su amžiumi lėtėja. Tą reikia turėti omenyje. Jeigu anksčiau kalorijos buvo greitai sunaudojamos, tai vyresniame amžiuje jos tampa balastu“, – paaiškino V.Šapoka.
