Bakingamo rūmai nedetalizavo, kokiu vėžiu susirgo monarchas, tik užbėgant už akių galimoms spekuliacijoms, nurodė, kad tai nėra prostatos vėžys. Kaip pranešama, prieš kelias savaites Karolis III ligoninėje buvo gydomas dėl padidėjusios prostatos. Tuo metu pastebėta ankstyvos stadijos onkologinė liga.
Šiauliuose įsikūrusios „Danys Clinic“ gydytojas urologas Arnoldas Zabarskas sako, kad su prostatos padidėjimu ar jos problemomis susiduria daugiau nei 60 proc. vyresnių nei 60 metų vyrų, o daugiau nei 40 proc. šios amžiaus grupės vyrų turi apatinių šlapimo takų simptomų (AŠTS). Didžioji dalis šių vyrų skundžiasi ir gyvenimo kokybės suprastėjimu. Ligos paplitimas didėja su amžiumi, o absoliutus sergančiųjų prostatos ligomis skaičius visame pasaulyje didėja dėl senstančios populiacijos.
Kaip to išvengti ar bent kaip laiku nustatyti diagnozę bei į dažniausiai rūpimus klausimus atsako A.Zabarskas.
– Kokie simptomai rodo prostatos padidėjimą?
– Prostatos didėjimas, dar vadinamas prostatos hiperplazija, yra natūralus procesas, prostatos augimui ir vystymuisi antįtaka daro vyriškas lytinis hormonas testosteronas ir jo aktyvesnis metabolitas dihidrotestosteronas.
Taip pat kitas svarbus veiksnys, dėl kurio vystosi prostatos hiperplazija tai – susilpnėjusi užprogramuota ląstelių mirtis (apoptozė). Dažnai galvojama, kad prostatos hiperplazija vystosi dėl liaukinio prostatos audinio proliferacijos, tačiau net iki 60 proc hiperplazinio audinio sudaro lygiųjų raumenų ląstelės ir jungiamasis audinys.
Didėjanti prostata spaudžia prostatinės dalies šlaplę, taip apsunkindama šlapimo nutekėjimą iš šlapimo pūslės. Gerybinę prostatos hiperplaziją, gali išduoti šie, dažniausi klasikiniai simptomai dar kitaip vadinami – apatiniais šlapimo takų simptomais (AŠTS).
Tai būtų – sunku pradėti šlapintis, ypač kai ilgesnį laiko tarpą nesišlapinama, susilpnėjusi šlapimo srovė, šlapinantis reikia įsitempti, užsitęsęs šlapinimosi laikas, pasišlapinus liekantis nepilno išsišlapinimo jausmas, šlapimo susilaikymas, labiausiai varginantis simptomas tai dažnas naktinis šlapinimasis, kuris blogina pacientų gyvenimo kokybę, nes trukdo kokybiškam miegui.
Šie simptomai gali būti panašūs ir į prostatos vėžio diagnozę, todėl rekomenduojama neįgnoruoti jų ir laiku kreiptis į specialistus.
– Kas blogo gali nutikti, jei žmogus į tuos simptomus nekreipia dėmesio, neina pas gydytoją?
– Laiku nesitikrinant ar ignoruojant šlapinimosi sutrikimo simptomus galima susidurti su tam tikromis komplikacijomis: šlapimo susilaikymas, pasikartojančios šlapimo takų infekcijos, besiformuojantys akmenys šlapimo pūslėje, įvairūs kraujavimai, inkstų funkcijos nepakankamumas, pavieniais atvejais net šlapimo pūslės plyšimas. Negydant galima iššaukti ligos progresavimą.
– Kokiu būdu diagnozuojama prostatos hiperplazija?
– Gerybinė prostatos hiperplazija diagnozuojama vertinant paciento nusiskundimus bei atliekant papildomus tyrimus, priklausomai kokie simptomai yra dominuojantys.
Pradiniam vertinimui duodama užpildyti klausimyną dar kitaip vadinamą Tarptautine prostatos skale, (TPSS, angl IPSS) nuo 0 iki 35) 0 balų – šlapinimosi sutrikimo nėra, 1–7 balai – lengvas šlapinimosi sutrikimas 8–18 balų – vidutinis šlapinimosi sutrikimas 19–35 – sunkus šlapinimosi sutrikimas.
Toliau atliekamas digitalinis prostatos tyrimas pirštu per tiesiąją žarną, vertiname prostatos vientisumą, padidėjimą, skausmingumą ir kt.
Būtina atlikti prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimą. Tikslinga jį papildyti kitais laboratoriniais tyrimais: bendras šlapimo tyrimas, esant uždegimui gali būti atliekamas ir šlapimo pasėlis.
Prostatos pokyčiams įvertinti atliekami vaizdiniai tyrimai – urogenitalinės sistemos tyrimai, tokie kaip echoskopija – matuojamas prostatos tūris, liekamasis šlapimas, jei randama šlapimo pūslėje apie 200–300ml, tai tokiam pacientui yra didesnė šlapimo susilaikymo rizika ir tikėtina, kad jam reikės operacinio gydymo.
Šlapimo srovės greičiui matuoti atliekama urofloumetrija.
Kai jau nustatomi ar įtariami prostatos pakitimai yra atliekami invaziniai tyrimai – cistoskopija, kurios metu įvedamas lankstus ar kietas vamzdelis į šlapimo pūslę – leidžia apžiūrėti visa šlaplę, šlapimo pūslę iš vidaus.
– Kokio amžiaus vyrams ši problema aktualiausia?
– Didžiausias sergamumas yra vyrų grupėje nuo 50–70 metų amžiaus, pasitaiko ir jaunesniems, kurių šeimoje yra sirgęs tėtis arba brolis. Kuo žmogus vyresnis, tuo rizika susirgti prostatos hiperplazija didėja.
– Ar prostatos padidėjimas gali būti susijęs su vėžiniu procesu?
Tikrai taip, jei jau turime prostatos hiperplaziją, būtina periodiškai atlikti PSA tyrimą, kurio padidėjimui esant galima įtarti prostatos vėžį. Jei PSA koncentracija bus didesnė nei 3,5 mg/l, vyresnių nei 50 metų amžiaus vyrams – būtina urologo konsultacija ir apžiūra.
Konsultacijos metu pagal simptomus yra sprendžiama kokių papildomų tyrimų dar reikia prieš atliekant prostatos biopsiją, dažniausiai tai būna dubens magnetinis rezonansas. Jei PSA tyrimas normos ribose – būtina kontrolė pas urologą kas 2–3 metus, esant šlapimo funkcijos sutrikimams.
– Kiek įprasta, kad prostatos hiperplazijos gydymo metu pastebimos kitos ligos?
– Pasikartosiu, prostatos hiperplazija yra vyresnio amžiaus žmonių liga, todėl natūralu kad gydant prostatos hiperplaziją gali buti pastebimos ir kitos ligos, atliekami aukščiau išvardinti tyrimai, leidžia diferencijuoti su kitomis ligomis, arba jas įtarti.
Tai gali būti onkologinės ligos – prostatos, šlapimo pūslės, tiesiosios žarnos, uždegiminės ligos kaip šlapimo takų infekcija, akmenys, intersticinis cistitas.
Padidėjęs šlapimo kiekis – cukrinis diabetas, širdies nepakankamumas, neurologinės ligos kaip – Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė, kitos urologinės priežastys: šlaplės susiaurėjimas, lytinės funkcijos sutrikimas, fimozė (apyvarpės susiaurėjimas).
– Kada reikėtų pasitikrinti?
– Profilaktiškai pasitikrinti rekomenduojama nuo 40 metų, tačiau esant šlapinimosi sutrikimams, skausmui, šlapinimuisi su krauju būtina nedelsiant pasitikrinti ir anksčiau, tam kad laiku diagnozavus, galima būtų užkirsti kelią vėlesnėms komplikacijoms.
Dažnai juokauja, kad prostata yra „antroji vyrų širdis“ – tad, nepamirškime ja pasirūpinti.
