Neseniai vykusioje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Storosios žarnos vėžio iššūkiai: endoskopija ar chirurgija – kur riba?“ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų chirurgas profesorius Tomas Poškus pasakojo, kad norint sumažinti mirštamumą ir sergamumą pagrindinis ginklas yra patikros programa.
Storosios žarnos vėžys yra viena dažniausių ir pavojingiausių onkologinių ligų Lietuvoje. Kasmet registruojama daugiau nei 1500 naujų atvejų, ši liga nusineša apie 1000 gyvybių.
Vienas pagrindinių šios ligos rizikos veiksnių yra amžius. Net nejausdami jokio negalavimų 50–74 metų žmonės turėtų kartą per dvejus metus profilaktiškai atlikti slaptojo kraujavimo testą. Jei atsakymas teigiamas, kitas žingsnis – kolonoskopija.
„Maždaug 8 proc. atvejų slaptojo kraujo mėginys būna teigiamas, o tai reiškia, kad aptinkami kraujo pėdsakai išmatose. Tokie pacientai turėtų būti tiriami endoskopu ir atliekama kolonoskopija“, – pasakojo T.Poškus.
Kolonoskopijos metu lanksčiu prietaisu – endoskopu – apžiūrima storoji žarna. Esant reikalui paimama audinio gabalėlių ištirti (biopsija), pašalinami įvairūs dariniai, kurie gali supiktybėti, o tai reiškia, kad nebus rimtos ligos.
Profesorius T.Poškus apgailestavo, kad pastaruoju metu pagal gastroenterologijos rezidentūros studijas yra ruošiami vos keli jauni medikai, vadinasi, ateityje gali pritrūkti specialistų, kurie be operacijos, o tik endoskopu šalintų pakitimus gleivinėje ir apsaugotų nuo vėžio.
– Lietuvoje yra puiki galimybė nemokamai tikrintis sveikiems žmonėms, kurie dar nieko blogo nejaučia. Ką rodo programos duomenys? – pasiteiravau profesoriaus T.Poškaus.
– Ikivėžinių pakitimų – adenomų – kasmet nustatomas ne vienas tūkstantis. Jei adenoma yra pašalinama, tai reiškia, kad žmogus nesusirgs storosios žarnos vėžiu. Programos tikslas yra mažinti ne tik mirtingumą nuo storosios žarnos vėžio, bet ir sergamumą.
– Ar turime į ką lygiuotis?
– Mūsų šalies rodikliai atitinka Europos Sąjungos vidurkį. Lietuvoje storosios žarnos vėžio patikros programa prasidėjo anksti, pavyzdžiui, pas mus ji prasidėjo 2008 metais, o Nyderlanduose – tik 2016 metais.
Nors Nyderlanduose ši programa startavo 8 metais vėliau nei Lietuvoje, bet jai buvo gerai pasiruošta. Kad programa veiktų nepriekaištingai kaip Nyderlanduose, Lietuvoje visi tikslinės grupės asmenys turėtų gauti po mėginį ir pasidaryti slaptojo kraujavimo testą, o tie, kuriems testo atsakymas yra teigiamas, per mėnesį gauti kolonoskopijos tyrimą. Norint įgyvendinti tokius tikslus, būtini papildomi resursai.
– Kurioje grandyje Lietuva labiausiai atsilieka?
– Jei Lietuvoje programa vyktų taip kaip Nyderlanduose, mums reikėtų keturiskart daugiau atlikti kolonoskopijų. Kas gali pasakyti, kaip per trumpą laiką paruošti tiek gydytojų endoskopuotojų?
Pacientų, kurie laukia kolonoskopijos, daugėja visoje šalyje, ne tik didmiesčiuose, ir tai esminis programos stabdis.
Pateiksiu tokį pavyzdį, Lietuvoje vienas gydytojas endoskopuotojas per dieną gali padaryti kokybiškai dešimt konoskopijų. Jei turime 200 darbo dienų, o gydytojas endoskopuotojas nieko kito nedaro tik kolonoskopijas, vadinasi, per metus toks specialistas atliks 2000 kolonoskopijų.
Jei norime pasivyti Nyderlandus, Lietuvoje reikėtų atlikti kasmet po 50 000–60 000 kolonoskopijų. Neturime tiek specialistų, o tie, kuriuos turime, negali visko mesti ir užsiimti vien kolonoskopijomis, juk gydytojas konsultuoja ne tik dėl storosios žarnos, bet ir dėl kitokių ligų.
Akivaizdu, kad labiausiai trūksta medikų. Galime įsigyti papildomai medicinos įrangos, reagentų, bet negalime nusipirkti specialistų.
Gastroenterologijos rezidentūros studijos trunka 5 metus, šiuo metu Vilniuje ruošiamas vos vienas toks specialistas, Kaune – trys. Tai kelia susirūpinimą, nes neaišku, iš kur gausime ateityje naujų specialistų.
– Kaip kitos šalys randa išeitį?
– Nyderlandų medikai iš anksto apskaičiavo, kokių reikės resursų norint įgyvendinti storosios žarnos vėžio patikros programą. Jie apsisprendė taikyti šią programą tik po aštuonių metų, nes reikėjo papildomai paruošti specialistų, įsigyti įrangos, įsteigti naujų kabinetų.
Tai turtingų valstybių kelias. Mes taip pat esame turtinga valstybė, tai yra įvertinę tarptautiniai ekspertai. Pagal gyvenimo kokybę Lietuva patenka į dešimt ar penkiolika procentų geriausių valstybių, niekada negalėjau pagalvoti, kad Lietuva taip sparčiai vystysis, o kovoje su storosios žarnos vėžiu dar atsiliekame, nors šios ligos įmanoma išvengti.
