Tik ligoninėje jis prisiminė, kai būdamas studentu atliko pilietinę pareigą ir tapo kraujo plazmos donoru. Tai buvo 1986 metais, kai Lietuvoje hepatito C viruso dar buvo neįmanoma nustatyti.
Manoma, šalyje yra apie 30 tūkstančius hepatito C viruso nešiotojų, bet tik dalis užsikrėtusiųjų gavo gydymą. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų profesorius Limas Kupčinskas pasakojo, kad dėl kraujyje cirkuliuojančio hepatito C viruso daugelis neturi jokių įtarimų, todėl nežino, kad serga.
– Kuo pavojingas hepatito C virusas?
– Hepatito C infekcija yra latentinė liga. Infekcija patenka per kraują, jo produktus ir kitus biologinius skysčius, jei yra atliekamos nesaugios medicininės procedūros, veriant auskarus, darant tatuiruotes, pedikiūrą ar manikiūra. Yra ir buitinis viruso plitimo kelias, jei šeimoje vienas narys yra užsikrėtęs, o jo dantų šepetėliu ar skutimosi peiliuku naudojasi kitas žmogus.
Hepatito C virusas pasaulyje buvo surastas 1989 metais, o Lietuvoje hepatito C liga pradėta nustatyti tik 1994-aisiais, kai atsirado specialūs testai.
Apie 80–85 proc. užsikrėtusiųjų neturi aiškių klinikinių simptomų. Virusas yra pavojingas, nes pažeidžia kepenis sukeldamas uždegimą, o tai gali progresuoti į kepenų cirozę ar pirminį kepenų vėžį.
Užsikrėtus hepatito C virusu, tik 10–15 procentų ligonių būna ūminiai reiškiniai, gelta, tuo tarpu likusiems liga apie nesukelia žymesnių klinikinių reiškinių ir pereina į lėtinę formą. Būtent lėtinis hepatitas C yra dažniausia kepenų transplantacijos priežastis JAV ir Europoje.
– Kam dažniausiai gresia lėtinė infekcija?
– Ilgą laiką Lietuvoje hepatito C užsikrėtimo kelias buvo per kraujo perpylimą ir kraujo produktų naudojimą. Iki 1994-ųjų kraujo donorai pas mus nebuvo tikrinami dėl hepatito C viruso.
Net kraujo centruose imant kraują iš donorų buvo naudojama nepakankamai saugi aparatūra, o sovietinių laikų medicininės technologijos. Dėl šios priežasties galėjo užsikrėsti taip pat kraujo plazmos donorai ir tokiu būdu nukentėti.
Turime tokių faktų, pavyzdžiui,1994-aisiais vien Vilniuje tarp kraujo plazmos donorų 14 proc., o Kaune – 10 proc. buvo užsikrėtę hepatitu C.
– Ar yra epidemiologinių duomenų, kiek Lietuvoje gali būti užsikrėtusiųjų hepatitu C?
– 2022-ųjų gegužę šalyje startavo hepatito C patikros programa, į kurią aktyviai įsijungė šeimos gydytojai.
Iš 1,8 milijono Lietuvos gyventojų, gimusių 1945–1994 metais, daugiau kaip milijonas yra jau patikrinti. Per pusantrų metų pavyko nustatyti šalyje 7 tūkstančius naujų hepatito C atvejų.
Bet statistika yra kaip ledkalnio viršūnė. Kauno klinikų specialistai kartu su Klaipėdoje įsikūrusiu Jūrininkų pirminės sveikatos priežiūros centru atliko įdomų tyrimą. Buvo patikrinta apie 5 000 Klaipėdos gyventojų, iš jų – 1,7 proc. buvo išaiškinti kaip hepatito C nešiotojai, o nors iš jų 80 proc. nieko neįtarė.
Teoriniai apskaičiavimai rodo, kad apie 30 tūkstančių. Tai patvirtina ir programos duomenys. Iki šiol yra ištirta daugiau nei milijonas gimusiųjų iki 1994 metų, iš jų 12800 turėjo antikūnų prieš hepatito C virusą, o tai reiškia, kad buvo užsikrėtę šia infekcija. Tai rodo serologinis testas. Jei testas teigiamas, pacientai gauna siuntimą pas gastroenterologą ar infektologą.
Pacientas dar kartą patikrinamas, ar iš tikrųjų kraujyje cirkuliuoja hepatito C virusas. Per pusantrų metų, kai startavo patikros programa, maždaug 7 tūkstančiai išgirdo ligos diagnozę. Tai buvo naujai išaiškinti hepatito C viruso atvejai. Tikėtina, kad jų bus daugiau, nes dar apie 40 proc. tikslinės populiacijos yra nepatikrinta.
Pradėjus šalyje taikyti patikrą, daugiau nei 4 tūkstančiai ligonių gavo efektyvų gydymą.
Dalis pacientų dėl gydymo yra „statomi“ į eilę. Dėl lėšų trūkumo tiems pacientams, kuriems nustatyta kepenų fibrozės ankstyvoji stadija, Valstybinė ligonių kasa anksčiau nekompensuodavo gydymo. Tačiau nuo šių metų balandžio tokio apribojimo nebus, galime tuo tik džiaugtis.
Dar viena bėda – dalis pacientų, kuriems nustatyti antikūnai prieš hepatito C virusą, net gavę šeimos gydytojo siuntimą konsultacijai pas gastroenterologą ar infektologą, delsia kreiptis pagalbos. Galbūt gerai besijausdami, nes nieko neskauda, jie nesuvokia šios ligos pavojingumo.
Kartais būna ir taip, kad įvyksta savaiminis pasveikimas, o antikūnai rodo, kad žmogaus organizmas buvo susidūręs su šiuo virusu.
– Ar gydymas yra kompensuojamas?
– Gydymo kursas trunka aštuonias savaites. Efektyvūs medikamentai Lietuvoje taikomi nuo 2015 metų. Medikamentų kaina mažėja, tačiau jie gali kainuoti apie 5–6 tūkstančius eurų, laimei, jie yra kompensuojami.
Kai kuriose valstybėse, kur dėl nesaugių medicinos procedūrų buvo didelis hepatito C viruso paplitimas, pavyzdžiui, Egipte, viena JAV farmacijos bendrovė suteikė šiai šaliai licenciją gaminti medikamentus, todėl jų kaina smarkiai sumažėjo – iki kelių šimtų JAV dolerių, Egiptas neturėjo teisės šių preparatų eksportuoti, nes jie buvo skirti vidaus rinkai. Lietuva neturi tokios privilegijos.
Patikros programa yra svarbi, pasitaiko atvejų, kai kepenų vėžys yra smarkiai išplitęs, todėl tokiam ligoniui negalima siūlyti net kepenų transplantacijos.
– Kokie žmonės dažniausiai susidūrė su pavojinga infekcija?
– Didžioji dalis hepatito C viruso nešiotojų Lietuvoje – tai žmonės, nukentėję nuo nesaugių medicinos procedūrų, lankęsi Nepriklausomybės atkūrimo metais tatuiruočių salonuose, kuriuose dar nebuvo taikomos saugumo priemonės.
Kepenų vėžiu yra sirgę keletas Lietuvos nepriklausomybės signatarų, vienas jų prieš daugybę metų buvo užsikrėtęs virusu, kai atsidūrė Sibiro lageryje, kitas signataras, kuris rėmė Čečėniją, viešėdamas šioje šalyje 1993 metais davė savo kraujo sužeistiems čečėnų kovotojams, lietuvis užsikrėtė, deja, kreipėsi į gydytojus po kelių dešimtmečių, sakyčiau, pernelyg vėlai, nes kepenų vėžys jau buvo išplitęs.
Tokios ligos istorijos psichologiškai paveikia ir medikus, kurie ne visada gali padėti.
Kuriant patikros programą, sunkiausia buvo įrodyti sveikatos politikams, kad skirtingai nei Vakaruose, Lietuvoje hepatito C virusas paliečia ne visuomenės pakraštyje atsidūrusius asmenis, naudojančius intraveninius narkotiku.
– Kur reikia kreiptis, norint pasitikrinti?
– Atvykus pas šeimos gydytoją, yra skiriamas pirminis antikūnų testas. Tai – pirmoji diagnostikos dalis. Gavus teigiamą rezultatą, nereikia išsigąsti. Yra žinoma, kad net pasveikus antikūnai prieš hepatitą C virusą lieka visam gyvenimui.
Aptikus antikūnų, šeimos gydytojas gali išrašyti siuntimą konsultuotis su gastroenterologu ar infektologu. Galutinė diagnozė nustatoma iš kraujo, atliekant molekulinį tyrimą ir aptikus viruso RNR.
Vėliau gali būti skiriamas ultragarso tyrimas, padedantis įvertinti kepenų ligos stadiją. Anksčiau reikėdavo dar atlikti kepenų biopsiją, dabar to nereikia. Kepenų pažeidimo laipsnį dabar nustatome specialiu ultragarsiniu prietaisu fibroskanu.
