Dvylikametei mergaitei iš Etiopijos išsivystė reta ir gyvybei pavojinga būklė, vadinama skrandžio volvulusu, kai visas skrandis arba jo dalis pasisuka daugiau nei 180 laipsnių kampu.
Dėl to pacientės pilvas tapo jautrus ir patino, „sustojo“ mergaitės virškinimo sistema, ženkliai apsunko kvėpavimo funkcija.
30–50 proc. pacientų, kuriems išsivysto ši būklė, miršta. Taip nutinka, nes gali nebelikti skrandžio pralaidumo. Tokiu atveju visiškai užblokuojamaas maisto judėjimas, tuo pačiu sustoja kraujo ir deguonies apytaka į skrandį ir atgal į širdį. Pažeisti audiniai ima „badauti“ ir palaipsniui žūva.
Jei skrandis persilenkia, jame gali atsirasti skylių, pro kurias išteka kraujas ir kiti skysčiai. Dėl to širdžiai dar sunkiau varinėti kraują po organizmą, be to, gali įvykti kraujo užkrėtimas.
Laimei, laiku nustatyta diagnozė ir atlikta operacija išgelbėjo mergaitės gyvybę, rašoma sausio 13 d. žurnale „International Journal of Surgery Case Reports“ paskelbtoje ypač reto medicinio atvejo ataskaitoje.
Pirmą kartą aprašytas dar 1886 m., skrandžio volvulusas dažniausiai diagnozuojamas vyresniems nei 50 metų amžiaus žmonėms arba vaikams iki 1 metų amžiaus. Nors mokslininkai nėra tikri, kiek tiksliai žmonių patiria šią ligą, manoma, kad ji yra labai reta, o bendras pasaulyje užregistruotų atvejų skaičius yra šimtų diapazone.
Šią būklę dažniausiai sukelia paraezofaginė išvarža, kai skrandžio dalis pro diafragmos – kupolo formos raumens, palaikančio krūtinės ląstos plėtimąsi ir susitraukimą kvėpuojant – angą patenka į krūtinės ląstą. Dėl šių išvaržų, kurios gali atsirasti dėl struktūrinių anomalijų arba dėl trauminių diafragmos sužalojimų, padidėja skrandžio susisukimo rizika.
Mergaitės atveju skrandžio išvarža atsirado dėl to, kad skrandis užsilenkė pats ant savęs, tarsi užsidarytų moliusko kriauklė.
Tai nutinka maždaug trečdaliui skrandžio išvaržą turinčių pacientų. Tokie atvejai dažniau pasitaiko mažiems vaikams, rašė ataskaitos autoriai.
Jie taip pat nurodė, kad mergaitės skrandį prie horizontalios vidurinės storosios žarnos dalies tvirtai laikyti turėję raiščiai buvo nestabilūs.
Skrandžio volvulusas paprastai diagnozuojamas naudojant vaizdinius tyrimo metodus, pavyzdžiui, kompiuterinę tomografiją (KT) arba rentgeno spindulius. Tačiau aprašomu atveju ligoninėje neveikė KT aparatas, pažymėjo atvejo ataskaitos autoriai.
Atlikę pirminius pilvo tyrimus, gydytojai skubiai nuvežė mergaitę tiesiai į operacinę, neatlikę jokių vaizdinių tyrimų ir diagnozę nustatė operacijos metu.
Praėjus šešioms dienoms po operacijos mergaitė buvo išleista gydytis namie.
Pagal „Live Science“ inf.
