Sąnarių ir judėjimą ribojančios ligos – skausmingos ir tikrai gadina gyvenimo kokybę. Kaip rodo medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ pernai rugsėjį inicijuoto visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai, žmonių baimė susirgti su judėjimu susijusiomis ligomis nusileidžia tik onkologiniams ir širdies bei kraujagyslių susirgimams.
Onkologinių ligų baiminasi 6 iš 10 (57 proc.) gyventojų, širdies ir kraujagyslių ligų – 5 iš 10 (49 proc.), o judėjimą ribojančių susirgimų, dėl kurių gali nukentėti dar ir darbingumas – beveik 4 iš 10 arba 36 proc.
Nepaisant to, dauguma Lietuvos gyventojų dar nėra pratę reguliariai lankytis kineziterapeuto kabinete, o pajutę skausmą tikisi, kad jis praeis savaime.
Kas kaltas dėl skaudančios nugaros?
Į kineziterapeutus pacientai dažniausiai kreipiasi dėl nugaros skausmų, kurie vargina vis jaunesnius žmones. „Žinome atvejų, kai nugaros skausmas tampa priežastimi per anksti pasitraukti iš darbo rinkos, nes į specialistus kreiptasi, kai liga jau buvo stipriai pažengusi, skausmai labai stiprūs ir įprasti medikamentai bei keli reabilitacijos gydymo seansai jau nebepadeda“, – apgailestauja „Hila“ Reabilitacijos ir sporto medicinos centro vadovas, kineziterapeutas Tadas Puzara.
Kineziterapeutės Simonos Povelauskienės patirtis rodo, kad pacientams dažniausiai skauda juosmeninę nugaros dalį ir pečių juostą, o skausmo priežastys gali būti įvairios.
„Vieniems skausmai atsiranda dėl ilgo sėdėjimo, buvimo pasilenkus, tiksliau – dėl bet kokios statinės ilgalaikės padėties, dėl labai įtempto darbo grafiko, streso. Kitaip tariant, raumenynas pavargsta ir kūnas tai gali išreikšti skausmu. Kaip, pavyzdžiui, ilgai laikant iškeltas rankas, kai kabiname užuolaidas arba Kalėdoms puošiame namus girliandomis, – sako S. Povelauskienė. – Kiti skausmus gali jausti dėl priekinių (krūtinės, pilvo) ir nugarinių (tarpumenčio, juosmens, sėdmenų) raumenų įtampos santykio pasikeitimo. Jei kūne yra raumenų sistemos disbalansas, viena kūno dalis bando padėti kitai, perimti daugiau krūvio. Bet vieną dieną tai gali nebepavykti, o viena iš kūno reakcijų tokiu atveju – skausmas.“
Ieškoti pagalbos reikia, kai dar neskauda
Kineziterapeutė S. Povelauskienė sako, kad geriausi visų ligų vaistai yra profilaktinės priemonės, tad ir kalbant apie judėjimą ribojančias problemas rekomendacija išlieka ta pati.
„Jau esame įpratę reguliariai lankytis pas odontologijos specialistus, net kai dar nėra jokių problemų. Reguliariai atliekame burnos higienos procedūras, gydytojas apžiūri ir sutvarko vos pamatęs mažiausią problemą, pateikia rekomendacijų priežiūrai, taip išvengiame didesnių problemų. Labai panašią priežiūrą turėtume užtikrinti ir savo kūnui“, – tikina sveiko judėjimo specialistė.
„Kineziterapeutas įvertins laikyseną, funkcinius judesius. Jei konsultacijos metu pamatys net ir nedidelę problemą, patars, ką daryti toliau, kad ateityje būtų galima išvengti skausmų, rimto gydymo ar net operacijų“, – aiškina S. Povelauskienė.
Traumų poveikis kūnui gali išlikti dešimtmečiais
Reguliariai lankytis pas kineziterapeutą ypač pravartu praeityje turėjusiems traumų. „Patempta čiurna gali turėti poveikį kūnui kone dešimtmečius. Traumai sugijus, diskomforto nejaučiame, nebeskauda, bet tam tikrose padėtyse čiurna gali neturėti pakankamai jėgos ir neišlaikyti didesnio ar neįprasto krūvio“, – pasakoja kineziterapeutė.
Tokiu atveju, tinkamai neprisižiūrint, bet vėliau užsiimant aktyvia veikla, pavyzdžiui, išsiruošus į kalnus, gali staiga įvykti ar atsinaujinti trauma. Arba dėl raumenų disbalanso gali pradėti skaudėti nugarą, kelius ar kitą probleminę vietą. „Posakis „roges ruošk vasarą“ labai tinka ir kūnui – aktyvioms veikloms jį irgi reikia ruošti iš anksto“, – pataria S. Povelauskienė.
Specialistai pastebi, kad žmonės neretai ignoruoja ir kenčia skausmus. Tačiau skausmas signalizuoja, kad rūpesčio kūnui reikėjo jau anksčiau, tad pagalbos reikia ieškoti jau tikrai nieko nelaukiant.
„Ypač, jei staiga nutirpsta koja ar ranka ir nutirpimas lieka ilgiau nei kelias minutes, arba pajutus, kad dingo dalis galūnės jautrumo“, – situacijos įvertinimui S. Povelauskienė siūlo pirmiausia tiesiog palyginti galūnių jautrumą.
Tam, kad būtų atsikratyta skausmo, įprastai prireikia viso priemonių komplekso, kurį gali sudaryti kineziterapija, masažai, fizioterapijos priemonės. „Vis svarbesnį vaidmenį reabilitacijoje užima diagnostikos technologijos, kurios leidžia objektyviai įvertinti paciento būklę, parengti tikslesnę gydymo strategiją ir įvertinti gydymo efektyvumą“, – sako T. Puzara.
Kaip pavyzdį jis pateikia radijo bangų (arba 448HZ) dažnio terapiją, dėl kurios skausmas pacientui sumažėja jau po kelių procedūrų, tad žmogus gali ilgai netrukęs grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo, į darbą ar užsiimti mėgstama sportine veikla.
Skausmo priežastis gali būti netinkamas kvėpavimas
Dėl nugaros skausmų ypač dažnai kenčia dirbantys sėdimą darbą. Anot kineziterapeutės S. Povelauskienės, net tikrai patogiai įrengta darbo vieta ir ergonomiška kėdė neišgelbės, jei nesilaikysime svarbios taisyklės daryti pertraukas.
„Atsistokite pasirąžyti, pasivaikščioti kas valandą bent po 2–3 minutes, – ragina specialistė. – O jei kartais tokių galimybių nėra, kas porą valandų reikėtų skirti laiko ilgesnei fizinei veiklai – bent 10 minučių pasivaikščiojimui, lipimui laiptais, pečių, kaklo, juosmens prasukimui ar kt. Jei dirbdami sėdimą darbą į poilsio pertraukėles nuolat įterpsime pajudėjimą, pagerinsime kraujotaką, taip bent kiek sumažindami įtampų raumenyse riziką, išvengsime skausmų“.
Netinkamas kvėpavimas irgi gali tapti nugaros skausmų priežastimi. „Daugeliui žmonių įtampos, o tada ir skausmas juosmenyje ir pečių juostoje atsiranda dėl pakitusio, tai yra, pagreitėjusio ir labiau paviršutiniško kvėpavimo. Mūsų kvėpavimas turėtų būti lėtas, gilus ir kylantis iš diafragmos.
Jei įkvėpimus ir iškvėpimus per minutę atliekame daugiau nei 7–8 kartus, vadinasi, mes didiname raumenų įtampą, ir galiausiai silpnos grandys išryškėja pasireikšdamos skausmu arba diskomforto pojūčiu per skausmą, – pasakoja kineziterapeutė. – Juo daugiau reikalų, streso kasdien turime, tuo labiau mūsų kvėpavimas tampa paviršiniu, kvėpuojame krūtine/pečiais, ir taip dar labiau pabloginame situaciją. Labai svarbu skirti laiko susikoncentruoti tik į save. Tam tinka įvairios kvėpavimo praktikos, meditacijos, judesio su kvėpavimo valdymu praktikos.“
T. Puzaros paskutinis patarimas – kiekvieno nuo vaikystės žinomas, bet ne kiekvieno taikomas: reguliariai kiekvieną dieną skirti bent 30 minučių mankštai ir užsiimti kita mėgstama fizine veikla bent du kartus per savaitę.
„Kuo anksčiau pradėsime rūpintis savo sveikata, tuo padidinsime šansus išvengti arba sumažinti riziką sirgti judėjimą ribojančiomis ligomis. Laimė, žmonės vis labiau supranta, kokios pasekmės gresia, jei nesirūpinsime savo kūnu, ir kaip brangiai galiausiai kainuoja gydymas bei nedarbingumas. Siekdami išvengti judėjimą ribojančių ligų, vis dažniau žmonės renkasi įvairias judėjimo formas, lankosi pas specialistus“, – teigiamas tendencijas pastebi reabilitacijos specialistas.
