Klaipėdos „Kardiolitos klinikų“ Neurologijos centro gydytoja neurologė Vaiva Strupinskienė pasakoja, jog šiuos sutrikimus laiku aptikti ir pradėti gydyti gali padėti elektroneuromiografijos tyrimai, kurie aktualūs ne tik patiriant nemalonius simptomus, bet ir siekiant įvertinti periferinių nervų pažaidos korekcijos operacijas bei norint sužinoti, ar žmogus nepaveldėjo nervų ir raumenų sistemų ligos, jeigu ja sirgo artimas šeimos narys.
„Šie tyrimai taip pat gali būti paskiriami gydytojo, jeigu vargina pacientą pėdų deginimas, gėlimas arba „skruzdėlyčių lakstymas“ jose, raumenų mėšlungis, spazmai, sumažėjusi raumenų jėga ar/ir jų nykimas.
Elektroneuromiografija padeda nustatyti tokių pojūčių priežastį bei nervų pažeidimo lygį, o ligą nustačius ankstyvoje stadijoje, ją daugeliu atvejų galima sėkmingai gydyti,“ – pasakoja gydytoja neurologė.
Kas yra elektroneuromiografijos tyrimai (ENMG)?
Atliekant elektroneuromiografijos tyrimus, yra tiriamos šios žmogaus anatominės struktūros: periferiniai nervai, motoneuronai, skersaruožiai raumenys bei nervų-raumenų jungtys. Tai – glaudžiai tarpusavyje susijusios neuroraumeninio aparato dalys.
„Jų metu gydytojas neurologas vertina tiriamo nervo funkcinę būklę bei kokios apimties yra jo pažaida: tik jo apvalkalo – mielino ar jį sudarančių skaidulų – aksono, o gal abiejų struktūrų. Šie tyrimai taip pat leidžia diferencijuoti, ar pacientui yra nervo, ar šaknelės pažeidimas – kliniškai abiejų patologijų atveju simptomai labai panašūs, todėl nustatyti, kur tiksliai yra pažeidimas, galima tik atlikus ENMG.
Pagal gautus rezultatus taip pat galima įvertinti, kokia yra ligos stadija bei sudėtingumas, ar užteks konservatyvaus, o gal pacientui reikalingas chirurginis gydymas“, – dalinasi V. Strupinskienė.
Ji pratęsia, jog elektroneuromiografijos tyrimai – vienintelis galimas metodas diagnozuoti tokias sunkias neurologines ligas kaip motoneurono liga, įvairios kilmės amiotrofijos, polineuropatijos.
Tai – itin jautrūs bei specifiški tyrimai, todėl jų metu pakitimai gali būti aptinkami pacientui vos juntant simptomus arba jiems dar net nepasireiškus. Jie taip pat aktualūs, jeigu pacientui yra įtariamos tunelinės neuropatijos, kai nervas yra užspaudžiamas tuneliuose, susiaurėjusiuose dėl įvairių priežasčių.
Kas sudaro elektroneuromiografijos tyrimus?
Šie tyrimai susideda iš dviejų dalių, kurių pirmoji – elektroneurografijos (ENG) tyrimas. Jo metu vertinamas periferinių nervų laidumas bei nervo-raumens jungties (sinapsės) būklė.
Tyrimo metu naudojami paviršiniai elektrodai, kurie uždedami tiesiai ant paciento odos ir nervas stimuliuojamas elektriniais impulsais, tad asmuo gali jausti nedidelį diskomfortą. Šis metodas leidžia išmatuoti impulso sklidimo greitį konkrečiu tiriamu nervu bei registruoti kitus nervo atsako parametrus. ENG vertina funkcinę nervo būklę – to neįmanoma įvertinti atliekant ultragarsinius nervo tyrimus.
„Antroji elektroneuromiografijos dalis yra elektromiografijos (EMG) tyrimas – elektrinių procesų, vykstančių raumenyje, registravimas ir analizavimas. EMG metu naudojami ploni adatiniai elektrodai, kurie yra įduriami į raumenį“, – apie tyrimo specifiką pasakoja gydytoja.
EMG tyrimas atliekamas ne visiems pacientams – atsižvelgęs į gautus ENG duomenis, tyrimą atliekantis gydytojas neurologas sprendžia, ar reikia ir elektromiografijos, ar ne.
Ar ENMG atlikti galima visiems?
Anot gydytojos neurologės E. Strupinskienės, elektroneuromiografijos tyrimai yra atliekami ne visiems pacientams, todėl gydytojui svarbu žinoti paciento sveikatos būklę bei turimus negalavimus.
„Šie tyrimai netinkami žmogui, kuris vartoja antikoaguliantus, jeigu jis turi širdies arba smegenų stimuliatorių.
Atsižvelgiant į tyrimo specifiką, jo metu pacientui yra duodami tam tikri nurodymai, kuriuos jis turi suvokti bei atlikti, todėl yra atvejų, kai žmogui, turinčiam psichinę negalią, atsižvelgiant į jos sudėtingumą, šie tyrimai taip pat nėra tinkami atlikti. Galimai tyrimą apsunkinti gali didelio laipsnio nutukimas arba edema tiriamo nervo vietoje“, – vardina gydytoja.
ENMG tyrimus, įvertinęs paciento sveikatos sutrikimus bei esant poreikiui, gali paskirti gydytojas neurologas, neurochirurgas ir ortopedas traumatologas. Taip pat, įtarus lengvesnes patologijas, pavyzdžiui, tunelines neuropatijas, ir šeimos gydytojas.
