606 žmonių nugaros smegenų skystyje esančius baltymus ištyrusi tarptautinė mokslininkų komanda teigia, kad prieš Alzheimerio ligą naudojami vaistai gali būti veiksmingesni nei iki šiol manyta.
Tyrėjų atradimas galėtų padėti sukurti labiau individualizuotą Alzheimerio ligos gydymą ir prevencines priemones. Tai taip pat suteikia vilties, kad bus galima anksti diagnozuoti Alzheimerio ligą ir imtis intervencijos, siekiant atitolinti jos simptomų pasireiškimą ir progresavimą.
„Atsižvelgiant į molekulinių procesų dėsningumus ir Alzheimerio ligos genetinės rizikos profilius, tikėtina, kad skirtingiems Alzheimerio ligos potipiams reikės specifinio gydymo“, – teigia neuromokslininkė Betty Tijms iš Alzheimerio ligos centro Amsterdame.
Viena liga ar penkios skirtingos?
Alzheimerio liga – neurodegeneracinis sutrikimas, nuo kurio kenčia milijonai žmonių visame pasaulyje – pasižymi amiloido beta ir tau baltymų kaupimusi smegenyse, dėl kurio palaipsniui prarandama atmintis ir prastėja pažintinės funkcijos.
Žinoma, kad smegenų audinyje kaupiasi amiloido beta ir tau baltymai, kurie sudaro gumulėlius, bet vyksta ir kiti biologiniai procesai. Pasak mokslininkų, dėl tobulėjančių technologijų pavyko juos įvertinti geriau.
B.Tijms ir jos komanda, naudodami masių spektrometrijos proteomiką, analizavo 419 Alzheimerio liga sergančių žmonių ir 187 kontrolinės grupės asmenų nugaros smegenų skystį, ieškodami baltymų kiekio skirtumų. Taip buvo atrinkti 1058 su Alzheimerio liga susiję baltymai.
Tyrėjams pavyko nustatyti penkis skirtingus biologinius Alzheimerio ligos potipius, išsiskiriančius tokiais požymiais kaip hiperplastika, imuninės sistemos suaktyvėjimas, RNR reguliacijos sutrikimas, kraujagyslinio rezginio disfunkcija ir kraujo-smegenų barjero sutrikimas. Kiekvienam Alzheimerio ligos potipiui buvo būdingi specifiniai baltymų, susijusių su uždegimu, nervinių ląstelių augimu ir kitais biologiniais procesais, grupių pokyčiai.
Pasak B.Tijms komandos, trys potipiai jau buvo žinomi medicinos mokslui, o kiti du – nustatyti pirmą kartą.
Kiekvieno potipio biožymenų nustatymas gali padėti anksčiau diagnozuoti Alzheimerio ligą, kai gydytojų intervencija yra veiksmingiausia.
Tyrėjai taip pat išnagrinėjo 503 dalyvių magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) smegenų nuotraukas, siekdami palyginti Alzheimerio ligos potipius su individualiais tam tikrų smegenų sričių tūrio skirtumais.
„Potipiai pasižymėjo skirtingais genetiniais Alzheimerio ligos rizikos profiliais“, – rašė tyrėjų komanda, pridurdama, kad jie „taip pat skyrėsi klinikinėmis pasekmėmis, išgyvenamumo trukme ir anatominiais smegenų atrofijos modeliais“.
Panašu, kad hiperplastiškumas susijęs su pernelyg aktyviu ląstelių augimo atsaku, dėl kurio kaupiasi amiloido beta ir tau baltymai.
Esant įgimtam imuniniam suaktyvėjimui, imuninė sistema pradeda veikti pernelyg aktyviai ir puola sveiką smegenų audinį.
RNR reguliacijos sutrikimai susiję su baltymų pernešimo aksonais pokyčiais, kurie leidžia nervinėms ląstelėms tinkamai funkcionuoti.
Choroidinio rezginio disfunkcija turi įtakos smegenų skilvelių sistemai, kuri prisideda prie cerebrospinalinio skysčio gamybos ir maistinių medžiagų perdavimo į smegenis.
Kraujo ir smegenų barjero sutrikimas susilpnina smegenis saugantį barjerą, todėl į jas gali prasiskverbti kenksmingos molekulės. Skirtingai nuo hiperplazmos, šiam potipiui būdingas lėtas nervinių ląstelių augimas ir maža amiloido beta gamyba.
Tai gali reikšti, kad dalis vaistų veikia tik vieno potipio Alzheimerio ligą. Pavyzdžiui, į amiloidą betą ir tau orientuoti vaistai gali gydyti potipį, kuriam būdinga padidėjusi šių baltymų gamyba, bet gali pakenkti potipiui, kai gamyba sumažėjusi.
„Šalutinis poveikis, atsirandantis dėl tam tikrų gydymo būdų, taip pat gali priklausyti nuo potipio“, – teigia autoriai. „Pavyzdžiui, nors antikūnai gali lengviau prasiskverbti pro 5-to potipio asmenų kraujo-smegenų barjerą, šiems asmenims gali padidėti smegenų kraujavimo, kuris gali pasireikšti gydant antikūnais, rizika.“
Tradiciškai į Alzheimerio ligą žiūrima kaip į vieną ligą su tam tikrais simptomų ir eigos skirtumais.
Reikia atlikti daugiau tyrimų, kad būtų galima patvirtinti naujas išvadas ir ištirti, ar Alzheimerio ligos potipiai iš tiesų skirtingai reaguoja į vaistus.
Tačiau tai gali būti žingsnis į priekį kovoje prieš Alzheimerio ligą.
Aptariamo tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Nature Aging“.
Parengta pagal „Science Alert“ inf.
