Daugelį užklupusi rimta liga paskatina pakeisti gyvenimo būdą. Nieko nebestebina, kad sveikatai teigiamos įtakos turi žalingų įpročių atsisakymas, pilnavertė mityba, judėjimas. Tačiau ar vien tik to pakanka norint įveikti mirtiną ligą, kurios nenugalėjo net inovatyvios medicinos priemonės?
Amerikietė integruotos onkologijos srities mokslininkė, tyrėja ir psichoterapeutė Kelly Turner pirmą kartą, kaip ji pati vadina, apie radikalios remisijos atvejus sužinojo perskaičiusi JAV medicinos daktaro Andrew Weilo knygą „Spontaniškas gijimas“ (1995).
Vieną po kitos statistiškai netikėtas pasveikimo istorijas perskaičiusi onkologė apstulbo: „Ar tai iš tikrųjų įvyko? Ar šis žmogus tikrai įveikė pažengusį vėžį be įprastos, tradicinės medicinos? Jei taip, kodėl tai nebuvo skelbiama kiekvieno laikraščio pirmajame puslapyje? Net jei tai būtų nutikę tik kartą, tai vis vien būtų neįtikėtinas įvykis. Juk šis žmogus rado vaistą vėžiui gydyt.“
Iki tol gydytoja konsultavo šimtus pacientų, kurie dėl savo sveikatos galėjo padaryti bet ką, kad tik nugalėtų ligą. Mokslininkę gniuždė mintys, kad apie sunkiai paaiškinamas pasveikimo istorijas ji sužino tik dabar.
Kas yra radikali remisija?
Vėžio remisija vadinama būklė, kai simptomai mažėja arba apskritai išnyksta, o liga tampa neaktyvi arba sėkmingai kontroliuojama. Ši būklė paprastai pasiekiama, kai sergama pirmomis ligos stadijomis arba liga dar nėra smarkiai pažengusi, o gydymui suveikia šiuolaikinės medicinos priemonės – vaistai, chirurgija, chemoterapija, spindulinė terapija. Kai kurių dažnų onkologinių ligų, pavyzdžiui, krūties vėžio, gydymas šiais laikais yra kur kas veiksmingesnis nei, tarkime, lyginant kasos vėžį.
Jei moteriai diagnozuojamas pirmos stadijos krūties vėžys, statistiškai tikimasi, kad baigus rekomenduojamą chirurginį, chemoterapinį ir (arba) spindulinį gydymą, ji bus sveika bent penkerius metus. Tačiau jei diagnozuojamas pirmos stadijos kasos vėžys, tėra tik 14 proc. tikimybė, kad žmogus penkerius metus po gydymo pabaigos bus sveikas. Tačiau yra ne vienas atvejis, kai tokius mažus statistinius šansus turėję pacientai iš ligos gniaužtų išsilaisvino.
Integruotos onkologijos srities mokslininkė K. Turner atvejus, kai pacientų pasveikimas nėra lengvai paaiškinamas, vadina radikalia remisija. Tai gali būti bet kokio vėžio tipo remisija, kuri yra statistiškai netikėta, o statistika skiriasi priklausomai nuo vėžio tipo, stadijos, gydymo priemonių ir rezultatų.
Radikalia remisija įvardijami atvejai, kai:
– nuo vėžio gydomi ligoniai tiek šiuolaikinės medicinos, tiek alternatyviais gydymo metodais, kad išgyventų ilgiau, nei buvo prognozuota;
– onkologiniam ligoniui taikomi šiuolaikinės medicinos gydymo metodai, tačiau, jei liga nesitraukia, žmogus imasi alternatyvių metodų;
– žmogus pasveiksta be tradicinės medicinos įsikišimo.
Mokslininkė kalbėjosi su šimtais gydytojų onkologų jų klausdama, ar jų praktikoje pasitaikė radikalios remisijos atvejų. Visi kalbintieji atsakė teigiamai. Vos keletas iš jų akademiniams žurnalams buvo parengę straipsnius, kuriuose jie išvardijo pacientų patirtus biocheminius pokyčius, tačiau nei vienas jų nepasidomėjo, kaip pacientui pavyko tai padaryti. Kai kurie gydytojai prisipažino nenorintys, kad jų pacientai apskritai sužinotų apie radikalios remisijos atvejus nenorėdami suteikti „tuščios vilties“ ar „suklaidinti“.
K. Turner iš dalies supranta tokį gydytojų įsitikinimą: susidurti su būriu pacientų, turinčių statistiškai mažai šansų pasveikti, labai baugina. Ir išties, juk kas tinka vienam, nebūtinai išgelbės kitą, o kiti dalis jų klaidingai gali suprasti, kad šiuolaikinės medicinos gydymo būdai nėra būtini sergant vėžiu. Tačiau, jos nuomone, tylėti apie radikalios remisijos atvejus, yra blogiau nei klaidingai viltis, o ignoruoti žmones, kurie išsigydė vėžį netradicinėmis priemonėmis, yra moksliškai neatsakinga. Žmonės privalo žinoti, ką dar dėl savo sveikatos gali padaryti – nesvarbu, jie dabar sveiki, ar kovojantys su mirtina liga.
9 radikalios remisijos veiksniai
Dauguma gydytojų onkologų patvirtins, kad jų praktikoje radikalių remisijų pasitaiko retai. Visgi JAV onkologijos mokslininkės atliktas tyrimas parodė, kad netikėtai pasveikstama dažniau nei iki šiol buvo manoma – tokių pacientų visame pasaulyje yra tūkstančiai.
Alternatyvių būdų reikšmė pasveikimui gali būti sunkiai paaiškinama, tačiau moksliniais tyrimais įrodyta, kad jie visi skatina sveikatą. Medicinos mokslų daktarė K. Turner atliko daugiau nei 100 interviu ir ištyrė per 1 000 radikalios remisijos atvejų. Naudodama kokybinius tyrimo metodus, ji nustatė daugiau kaip 75 skirtingus veiksnius, kurie galėjo turėti įtakos statistiškai netikėtam pasveikimui.
Suvedus rezultatus į lentelę ir susisteminus duomenis, paaiškėjo, kad devyni veiksniai vis kartojasi beveik kiekviename interviu – beveik visi apklaustieji darė tuos pačius dalykus, siekdami išgyti nuo vėžio. Štai jie:
1. radikalus mitybos pokytis;
2. savo sveikatos kontroliavimas;
3. vadovavimasis savo intuicija;
4. vaistažolių ir papildų vartojimas;
5. užspaustų emocijų paleidimas;
6. teigiamų emocijų didinimas;
7. socialinės paramos priėmimas;
8. dvasinio ryšio gilinimas;
9. stiprių priežasčių gyventi turėjimas.
Be to, mokslininkė 10 mėnesių paskyrė sekdama ir apklausdama alternatyvius gydūnus iš dešimties skirtingų šalių. Šiemet į lietuvių kalbą išversta jos knyga „Radikali remisija. Pasveikti, kai nėra jokių galimybių“ (2014) apibendrina visą informaciją, kurią jai iki šiol pavyko surinkti. Knygoje pateikta medžiaga buvo disertacijos, apgintos Kalifornijos universitete, pagrindas.
Neabejotinai – kiekvieno paciento atvejis yra unikalus ir gali skirtis, priklausomai nuo daugelio veiksnių, įskaitant ligos tipą, stadiją, paciento sveikatos būklę ir naudojamus gydymo metodus. Visada svarbu aptarti gydytojo rekomendacijas ir turėti nuolatinį bendradarbiavimą su medicinos komanda siekiant geriausių rezultatų. Visgi, tikisi integruotos onkologijos mokslininkė K. Turner, kad baimės jausmas bus vis dažniau pakeičiamas smalsumu, kuris galbūt padės išgydyti vėžį.
